Dėl šeštadienio rytą susiformavusios naujos nuošliaužos jau nuspręsta Gedimino kalną visiškai uždaryti lankytojams. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigia, kad kalnas uždarytas prevenciniais tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus.
Pasak jo, kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.
„Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės metu pradžioje, – žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. – Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet tokios kaip žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra.“
Viceministras taip pat pripažino, kad šeštadienio rytą susiformavusi nuošliauža yrea viena didesnių, susiformavusių pastaruoju metu – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio.
Kadangi nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Pasak viceministro, lūžo jį laikę poliai. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams.
Nepaisant viceministro raminimų, kad didelio pavojaus nėra, šeštadienio pavakare užfiksuoti vaizdai iš drono atskleidė tai, ko nesimato nuo žemės - nuošlaužos vieta atrodo gana baisiai. Iš viršaus aiškiai matyti ir įlūžęs pėsčiųjų takas.
Akivaizdu, jog sprendimas šį taką uždaryti buvo teisingas - tokia įlūža keltų realų pavojų žmonėms.
Technogeninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, toje vietoje galėjo būti požeminio vandens iškrova. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto, penktadienį pranešė Nacionalinis muziejus.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nebuvo pažeisti.
„Įvykusi nuošliauža yra paviršinė, nušliaužė tik supiltinis technogeninis gruntas, o pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti“, – nurodė muziejus.
Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti.
Anot R. Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų. Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų.
Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
