Liberalė siekia švelninti bausmes už suktines: „Už grotų siunčiame ne tuos“

Nuo šių metų pradžios disponavimas mažu kiekiu psichotropinių medžiagų jau yra Baudžiamojo kodekso objektas. O pagal paskutines įstatymo pataisas teismams yra uždrausta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad už vieną kanapių suktinę gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

„Anksčiau disponavimas nedideliu kiekiu buvo aprašomas tiek Baudžiamajame, tiek Administracinių nusižengimų kodekse. Bet įvykus reformai, visas reguliavimas nukeliavo į griežtesnę pusę“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė liberalė.

„Negana to, turime ir naują situaciją, kai dėl korupcijos sugriežtinus sunkių nusikaltimų sankcionavimą, tarp jų priskiriamos ir tarsi proginės, atsitiktinės situacijos, kai suktine yra pasidalijama draugų rate. Ir tada jau nėra jokio skirtumo tarp organizuoto neleistinų medžiagų platinimo ir proginio vartojimo ir dalijimosi“, – problemą apibrėžė liberalė.

Dar kovo mėnesį liberalė Aušrinė Armonaitė inicijavo įstatymo projektą, kuris turėjo atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, ne pardavimui, perkelti iš baudžiamojo kodekso į administracinį. Tačiau tada palaikymo jis nesulaukė.

Anot Seimo narės, dabartinė strategija neveikia. „Šita kovos su neleistinomis medžiagomis strategija, ji neveikia. Mes už grotų siunčiame visai ne tuos žmones, kuriuos turėtume siųsti.

Liberalė pasidalijo trimis argumentais, kodėl, jos nuomone, tokia tvarka nėra tinkama ir logiška.

„Pirma, daugelis pažangių valstybių žino, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Antra, mes jau dabar turime perteklinę kriminalizaciją. Kai įvyko reforma ir disponavimas mažais kiekiais be tikslo platinti tapo Baudžiamojo kodekso objektu, pradėta net 800 ikiteisminių tyrimų. Teisėsaugos dėmesys yra nukreiptas visai ne ten“, – tvirtino A.Armonaitė.

„Baudžiamųjų įstatymų mes turime imtis, kai nebegalime kitomis priemonėmis spręsti. Kai jau išbandytos visos kitos priemonės. Akivaizdu, kad kalbant apie mažą kiekį ar dalijimasį, turime kitų įrankių. Ir administracinis reguliavimas galėtų būti būtent tas, kuris turėtų galioti“, – sakė liberalė.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas tikino, kad narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra blogai. Tačiau dabartiniai įstatymai, nurodantys atsakomybę, nėra nuoseklūs.

„Bet baudžiamoji teisė yra tokia, kuri kalba ne apie pasirinkimą tarp gero ir blogo, bet apie pasirinkimą tarp blogo ir labai blogo. Mes žinome, kad net ir nedideliais kiekiais vartoti psichotropines medžiagas nėra gerai. Bet tai nė iš tolo nėra taip blogai, kaip platinimas, kontrabanda ar verslas iš narkotikų. Ir įstatymai, kurie numato atsakomybę, nėra nuoseklūs ir logiški“, – sakė A.Cininas.

Teisėjui užkliuvo ir nelogiškas baudžiamojo ir administracinio kodeksų naudojimas.

„Asmuo, kuris įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotikų yra baudžiamas baudžiamuoju kodeksu. Bet jei jis spėjo jas suvartoti jam jau baudžiamoji atsakomybė netaikoma, jis baudžiamas administracine tvarka. Tai kokį signalą mes siunčiame nuo narkotikų priklausomiems žmonėms? „Gavai, nesnausk ir greičiau suvartok“, – sakė A.Cininas.

„Jeigu išplatinamas vienas gramas kanapių – asmeniui gali grėsti laisvės atėmimas iki 8metų. Bet jei išplatina pusę kilogramo kanapių, jam gresia iki 10 metų laisvės atsakomybės“, – esamą situaciją komentavo A.Cininas.

„Tvarka yra drakoniška“, – sakė teisėjas.

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys spaudos konferencijoje sakė, kad tikslas turėtų būti ne kalėjimas, o gaunamos sveikatos paslaugos.

„Mūsų organizacija vadovaujasi principu, kad narkotikų vartojimas yra sveikatos ir socialinė problema, o ne kriminalinė. Mūsų tikslas, kad asmenys gautų paslaugas, o nebūtų sodinami į kalėjimą. Kalėjimai negydo“, – susirinkusiems sakė G.Duoblys.

Jis tikino, kad nė nesupranta, ko siekia valstybė griežtinama tokią atsakomybę, nes tai nesutampa su kitų Europos šalių lygiu.

„Dabartinė situacija yra visiškai nenormali ir kyla klausimas, ko siekia valstybė? Viskas mus veda į situaciją, kai žmogus, net nesuvokdamas, ką jis daro, gali gauti bilietą į labai blogas vietas. Kas yra labais svarbu pabrėžti, Lietuva šituo sprendimu eina žaisti į vieną lygą su Rusija, visiškai iškrenta iš Europos šalių lygio“, – sakė nevyriausybinės organizacijos vadovas.

„Daug Europos valstybių eina dekriminalizacijos keliu. O mes kažkodėl darom visiškai atvirkščiai. Atrodo, kad sugriežtinimas atsirado iš programinio mastymo nebuvimo“, – savo nuomonę dėstė G.Duoblys.

Liberalė A.Armonaitė teigia, kad dviejų krypčių veiksmų planas gali išspręsti dabartines problemas.

„Situacija yra netipinė ir neatidėliotina. Ir mes turėtume padaryti dviejų krypčių pokyčius Baudžiamajame kodekse. Pirma, jau kovo mėnesį buvo teikimas panaikinti baudžiamą atsakomybę už mažo kiekio disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti ir palikti administracinę atsakomybę. Bet jis nesulaukė didesnio palaikymo.

Antras dalykas, mes turime labai aiškiai atskirti atsitiktinį vartojimą nuo stambaus platinimo, juodojoje rinkoje vykstančių neleistinų psichotropinių medžiagų“, – esmines problemas įžvelgė liberalė.

„Tylėti ir laukti, kol situacija pasikeis, tiesiog negalima“, – tikino Seimo narė.

Seimo narė patikino, kad šiuo metu koreguoja ir tobulina kovo mėnesį teiktą įstatymo projektą.