Kantrybė išseko: valdžiai – krūva medikų reikalavimų

Medikų kantrybė išseko – per kelis darbus, be poilsio ir už varganą atlyginimą dirbantys sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai pažėrė valdžiai krūvą reikalavimų.

Medikai jau yra surengę ne vieną akciją dėl nepakankamo valdžios dėmesio sveikatos apsaugos darbuotojamas.
Medikai jau yra surengę ne vieną akciją dėl nepakankamo valdžios dėmesio sveikatos apsaugos darbuotojamas.
 Vienas peticijos autorių Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius (dešinėje), pakalbintas „Lietuvos ryto“, teigė, kad padėtis sistemoje blogėjo jau kurį laiką, bet pastaruoju metu pasiekė dugną.<br> Lrytas.lt nuotr.
 Vienas peticijos autorių Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius (dešinėje), pakalbintas „Lietuvos ryto“, teigė, kad padėtis sistemoje blogėjo jau kurį laiką, bet pastaruoju metu pasiekė dugną.<br> Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Nov 7, 2017, 6:03 AM, atnaujinta Nov 7, 2017, 10:58 AM

Savaitgalį buvo pradėta platinti peticija, kurią jau pasirašė beveik pusė sveikatos sargybinių. Jie tvirtina patiriantys didžiulį emocinį spaudimą ir fizinį nuovargį.

„Sistema nebeturi pakankamai pagrindinio ištekliaus – dirbančių žmonių (gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų), todėl artėja prie visiško chaoso“, – perspėjama peticijoje, kurią vakar buvo pasirašę beveik 20 tūkst. medicinos darbuotojų.

Medikai iškėlė penkis reikalavimus: nedelsiant didinti algas 30 proc. (per artimiausius metus – 50 proc.), keisti darbo krūvius, panaikinti baudas už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, taip pat derinti su jų darbu susijusius tvarkos pokyčius, sudaryti sąlygas kelti kvalifikaciją.

Vienas peticijos autorių Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius, pakalbintas „Lietuvos ryto“, teigė, kad padėtis sistemoje blogėjo jau kurį laiką, bet pastaruoju metu pasiekė dugną: „Paskutinis lašas buvo noras įstatymu sureguliuoti eiles gydymo įstaigose ir valdžios siekiai medikų bei pacientų sąskaita kitų metų biudžetą padaryti perteklinį.“

Nesupranta, kodėl taupoma

Opozicijai priklausantys parlamentarai įsitikinę, kad medikų algų problemą be didesnio vargo būtų galima išspręsti tam panaudojus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšas.

Planuojama, kad šių metų pabaigoje PSDF rezervas gali siekti apie 80 mln. eurų, o kitąmet didėti iki beveik 170 mln. eurų. Anot konservatoriaus Mykolo Majausko, sukauptas rezervas yra perteklinis, dalį jo lėšų skyrus medikų algoms jas būtų galima vidutiniškai padidinti beveik 400 eurų.

„Vyriausybė turi užduotį subalansuoti valstybės finansus ir tai daro šiurkščiausiu būdu – medikų sąskaita“, – pareiškė M.Majauskas ir priminė, jog viršplanines sveikatos draudimo pajamas nuspręsta nukreipti ne algoms didinti, o padidinti PSDF rezervą.

Atkirto konservatoriams

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovaujanti „valstietė“ Agnė Širinskienė vakar atkirto, kad konservatoriai esą yra patys kalti, kad būdami valdžioje prisiėmė įsipareigojimą subalansuoti biudžetą.

„Būtų galima išdalyti rezervo lėšas medikų atlyginimams padidinti, bet tai varžo Fiskalinės drausmės įstatymas. Jeigu kiltų problemų dėl biudžeto atitikties kitiems teisės aktams ir prezidentė jį nuspręstų vetuoti, kitąmet tektų gyventi iš vienos dvyliktosios. Aš abejoju, ar gydytojai tikrai to siekia, – tada liepą tikrai nebūtų galimybės padidinti jų atlyginimų“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Širinskienė.

Be to, politikė aiškino, jog sveikatos apsaugos darbuotojai nebuvo nuskriausti ir šiemet: „Medikų algoms vasarą buvo skirta papildomų lėšų, deja, kai kurios ligoninės nusprendė jas skirti skoloms padengti.“

Ministras bandė laviruoti

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, medikų peticijoje įvardijamos sistemos ydos yra matomos ir žinomos.

„Darome viską, ką galime ir kiek nuo mūsų priklauso. Jau yra sutarta, kad kitais metais didžiąją dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų, ne mažiau kaip 50 proc., reikėtų skirti būtent medikų algoms didinti.

Kiek konkrečiai jos kils – dar sudėtinga kalbėti, bet užtikrintai galiu pasakyti, kad tai planuojama nuo kitų metų liepos“, – patikino A.Veryga.

Ministras taip pat pareiškė, kad nuo sausio 1-osios įsigaliosiančios įstatymo pataisos, kuriomis siekiama spręsti ilgų eilių poliklinikose ir ligoninėse problemą, galėtų būti taisomos: „Mano nuomone, reikėtų keisti esminį dalyką – vietoj baudimo skatinti gydymo įstaigas už gerus rezultatus.“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos pataisos numato, kad nemokamos paslaugos draustiems pacientams pas šeimos gydytoją turės būti suteikiamos per 7 dienas, pas gydytojus specialistus – ne ilgiau kaip per 30 dienų, brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos – per 60 dienų.

Ministras žadėjo, kad gydytojai dėl minėtų terminų nesilaikymo nebus baudžiami, nes tai neigiamai veikia medikų bendruomenę, kuri ir taip yra pervargusi.

Valdžios pažadais netiki

Tačiau valdžios atstovų kalbos neįtikino vieno medikų peticijos autorių V.Kasiulevičiaus. Anot jo, derybos dėl algų ir geresnių darbo sąlygų vyksta jau daug metų, bet rezultatai yra apgailėtini.

Profesoriaus teigimu, problemos sprendžiamos pripuolamai: „Mes raginame požiūrį keisti iš esmės – sveikatos priežiūros sistema negali visą laiką būti podukra mūsų valdžiai.

Norime labai nedaug – kad sistema būtų bent jau panaši į kaimynų estų. Nors ten sukuriamas toks pats bendrasis vidaus produktas, jų medikų atlyginimai yra gerokai didesni.“

Medikas skeptiškai vertino ir valdžios pažadus medikų algas didinti nuo kitų metų vidurio: „Mes tokių pažadų jau girdėjome. Bet ar fiskalinės drausmės palaikymas yra vien medikų reikalas? Ar labiausiai pažeidžiama valstybės grandis turi išspręsti visas jos problemas? Ji neatlaikys tokio spaudimo.“

Be to, anot V.Kasiulevičiaus, atlyginimų dydis nėra pagrindinis reikalavimas, ne ką mažesnis rūpestis – nesureguliuoti darbo krūviai ir netrukus įsigaliosiantis naujasis įstatymas dėl eilių.

„Įstatymą būtina atšaukti. Pakeitimai gali sukelti neigiamų pasekmių patiems pacientams, nes bus trumpinamas jiems skirtas laikas, jie sulauks dar mažiau dėmesio, be to, atsiras įvairių apribojimų, kaip patekti pas medikus, kurie nebus skaidrūs“, – įsitikinęs gydytojas.

Profesorius absurdu vadino ir planus kitąmet surinkti dvigubai daugiau pinigų už medikams skirtas pinigines baudas: „Tos baudos nesusijusios su žala paciento sveikatai ar gyvybei. Kalbame apie klaidas, kurias mes padarome dėl pervargimo, pavyzdžiui, kai užrašome ne tokį ligos kodą.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?