„Klausimas dėl privačios žydų nuosavybės grąžinimo buvo keliamas ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu apie tai imta kalbėti vis dažniau.
Nepasakyčiau, kad yra spaudimas, bet amerikiečiai mums atvirai leidžia suprasti, jog žydų turto grąžinimas liks darbotvarkėje“, – „Lietuvos rytui“ sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis.
Šis diplomatas dirbo kancleriu Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje, kai buvo priimtas įstatymas dėl Geros valios fondo. Pagal jį, valstybė moka kompensacijas už karo metu sunaikintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių turtą, finansuodama žydų kultūrinę, religinę, mokslinę ir kitokią visuomenei naudingą veiklą.
Vyriausybė įpareigota į šį fondą iš viso pervesti apie 37 mln. eurų.
Lankėsi JAV diplomatas
D.Matulionis neseniai Vilniuje kalbėjosi su JAV Valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu holokausto klausimais Thomu Yazdgerdi.
Aukštas amerikiečių diplomatas taip pat susitiko su Seimo nariais, Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vadovais.
Viena svarbiausių Th.Yazdgerdi pokalbių temų buvo tolesnis žydų turto grąžinimas.
JAV pareigūnas aiškino, kad Lietuva, sekdama kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių pavyzdžiu, turėtų toliau judėti į priekį – holokaustą išgyvenusių žydų privačią nuosavybę grąžinti jiems ar jų palikuoniams arba už ją išmokėti kompensacijas.
Sąlyga – Lietuvos pilietybė
D.Matulionis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad kol kas konkretūs to turto grąžinimo mechanizmai ar skaičiai nebuvo minimi, – tiesiog buvo svarstyta pati idėja.
Anot premjero patarėjo, kalbėta apie tai, kad galbūt būtų galima žydams sumokėti tam tikrą procentą jų turto vertės, tai esą būtų labiau simbolinis gestas.
Bet kokiu atveju į tokią kompensaciją galėtų pretenduoti tik tie išgyvenusieji žydų žudynes ar jų palikuoniai, kurie turėtų Lietuvos pilietybę, nors gyventų, pavyzdžiui, Izraelyje ar Pietų Afrikos Respublikoje.
Kebli teisinė situacija
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky „Lietuvos rytui“ teigė, kad pagrindinė problema ir kliūtis mėginti užbaigti žydų turto restituciją – teisinė Lietuvos situacija.
Pagal dabartinę tvarką, į turėtą privatų turtą gali pretenduoti tik tie žydai ar jų palikuoniai, kurie, nors ir gyvena, pavyzdžiui, Izraelyje, gavo Lietuvos pilietybę iki 2001 metų.
Tuo metu galioję įstatymai nustatė tokią termino pabaigą visiems, kurie, atgavę Lietuvos pilietybę, gali kreiptis dėl buvusio turto grąžinimo ar kompensavimo.
Tačiau tai padarė toli gražu ne visi – nemažai per karą ir jau sovietmečiu iš Lietuvos išvykusių žydų arba neatgavo pilietybės, arba praleido terminą ją atgauti, arba tiesiog nepanoro to daryti.
O 2002 metais įsigaliojo naujas Lietuvos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kuris numatė, kad tie žydai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu ar vėliau išvyko į etninę tėvynę, kuria laikomas Izraelis, netenka teisės atgauti Lietuvos pilietybę.
Vėliau prasidėjo ginčai dėl dvigubos pilietybės ir Lietuvos pilietybės atkūrimo – jie pasiekė net Konstitucinį teismą.
Dabar dalis šaknų Lietuvoje turinčių žydų iš Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio ir JAV gana aktyviai naudojasi pernai priimtomis įstatymo pataisomis, leidžiančiomis atkurti pilietybę tiems, kurie paliko Lietuvą tarpukariu, taip pat karo išvakarėse.
Bet F.Kukliansky priminė, kad neturintys Lietuvos pilietybės jos tautiečiai, kurie neteko turto per holokaustą, ar jų palikuoniai toliau lieka už borto.
Siūlo taisyti įstatymus
Pasak LŽB pirmininkės, išeitis iš šios situacijos, kurią siūlytų bendruomenė, – pataisyti įstatymus taip, kad į turtą ar kompensaciją už jį ar jo dalį galėtų pretenduoti ir tie asmenys, kurie neturi Lietuvos pilietybės.
„Juk jei žmogus sėkmingai įveiktų visas pilietybės atgavimo procedūras, tai nebūtinai reikštų, kad jis po to atgautų ir turtą po dar vieno ilgo proceso.
Kita vertus, daugelis tų žmonių, kaip ir aš, nesupranta, kodėl žydai, norėdami atgauti tai, kas priklausė jiems ar jų šeimoms, būtinai turi tapti Lietuvos piliečiais. Kodėl jie verčiami įvykdyti tokią būtiną sąlygą?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo F.Kukliansky.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Pietų Afrikos Respublikoje gyvena apie 70 tūkst., Izraelyje – apie 200 tūkst. lietuviškų šaknų turinčių žydų.
Tačiau, anot LŽB vadovės, anaiptol ne visi tie žmonės turėtų į ką pretenduoti Lietuvoje. Mat didžioji dauguma Lietuvos žydams priklausiusio turto nebeturi paveldėtojų, nes savininkai, jų palikuoniai ar kiti artimieji buvo išžudyti.
Politikai randa argumentų
Sunku pasakyti, kada Lietuvos valdžia nuspręs ir ar apskritai nuspręs, kad žydams turėtų būti grąžinta ir jų turėta privati nuosavybė arba už ją kompensuota.
Ankstesni valdantieji vis aiškindavo, jog šalies ekonominė situacija pernelyg įtempta, kad būtų galima numatyti biudžete papildomas sumas ir tokioms reikmėms.
Politologų teigimu, politikus stabdė ir galima neigiama dalies Lietuvos visuomenės reakcija.
Beje, kilus pastarajam skandalui dėl viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės nepamatuotų pareiškimų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, premjeras S.Skvernelis pasakė, jog Lietuva jau padarė viską, kad suvestų savo sąskaitas su holokaustu.
Kasmet skiriama milijonai eurų
Pagal 2011 m. Seimo priimtą įstatymą, iki 2023 m. numatyta iš Lietuvos valstybės biudžeto į Geros valios fondą pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.
Kiekvienais metais Geros valios fondui Vyriausybė skiria apie 3,6 mln. eurų. Pusė šios sumos atidedama ateities žydų bendruomenės Lietuvoje poreikiams.
Nuo 2013 m. iki 2016 m. Geros valios fondui Vyriausybė skyrė 14,4 mln. eurų.
