– Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote?
– Gimiau Kaune, o užaugau tuometiniame Kapsuke, dabartinėje Marijampolėje. Po to kai baigiau mokyklą, savo gyvenimą leidžiu Vilniuje.
Mūsų kartos žmonės, kuriems 45-48 metai, galime sakyti nelabai kuo ir išsiskyrėme – tas pats standartinis daugiabutis, tas pats kiemas su smėlio dėže, ta pati nutrinta futbolo ar krepšinio aikštelė, tie patys žaidimai kieme su vaikais – karas, taika, policija, nusikaltėliai.
Man, kaip ir kitiems, buvo garbės reikalas perlipti per tvorą ir obuoliuką nusiskinti ar uogą paimti, net ledų nusipirkti. Gal kažkam nesuvokiama, bet tuo metu gyvenant provincijos miestelyje, tuometiniame Kapsuke, ledai irgi buvo prabanga, nes negamino, nusipirkti buvo toks iššūkis. Tą gerai prisimenu.
O šiaip, trynimasis nuo ryto iki vakaro atostogų metu kieme su draugais, kažką veikiant, konstruojant. Buvo tam tikros mados, konstruktoriai, iš užsienio žurnalų parsisiųsti irgi buvo įvykis. Atsimenu, buvo madinga ir užsienio muzikos atlikėjams, nors jų neklausydavai, siųsti nuotrauką ir atgauti su autografu ir kolekcionuoti.
Vaikystė normali kaip ir visų – standartinė šeima, standartiniame daugiabutyje.
– Koks jūsų maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Vaikystę prisimenu tik šviesiomis spalvomis, nenorėčiau vieno kokio nors įvykio išskirti, jų buvo tikrai pakankamai daug. Džiaugiuosi, kad mane supo mylintys žmonės, draugai, artimieji.
Kaip ne vaikystės, bet jaunystės prisiminimas, labiausiai įsirėžęs yra tai, kuo tuo metu gyveno visa Lietuva, tai yra pirmas Kauno „Žalgirio“ auksas įveikiant CSKA. Buvome paaugliai ir tai mums visiems davė didžiulį impulsą.
Atsimenu, dar sniegas būdavo nenutirpęs, o mes jau bumbsėdavome kamuoliais aikštelėje.
– Kuri lietuviška šventė jums yra smagiausia?
– Kaip ir daugeliui, Kalėdų laikotarpis, laukimas, pasirengimas, pasiruošimas. O po to, galimybė visiems kartu pabūti su šeima, su draugais.
Manau, kad daugeliui mūsų tai yra vienas šviesiausių laikotarpių. Gaila, kad jis būna žiemą, bet tai yra natūralu, ir gaila, kad tų žiemų tokių dabar nebėra, nes norisi, kad Kūčios ir Kalėdos būtų snieguotos, speiguotos, o ne lietingos.
– Kuri Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Besąlygiškai tai yra Neringa. Jūra, marios, kopos, visa ta aplinka.
O jeigu kalbėtume apie urbanizuotas teritorijas, tai Vilnius ir jo Senamiestis.
– Geriausias Lietuvos miestas yra..?
– Vilnius. Matyt todėl, kad mano didesnė gyvenimo dalis čia praleista. Tai yra miestas, kuriame prabėgo mano studentavimo laikotarpis, miestas, kuriame gimė vaikai. Tai yra didelis, besivystantis, dinamiškas, demokratiškas miestas.
Vilnius yra Vilnius, nepaisant ir tų kamščių, ir per liūtis užliejamų gatvių, ir galbūt kitokių problemų. Šiuo metu tai yra mano miestas.
– Koks jūsų mėgstamiausias istorinis veikėjas?
– Per visus sunkius istorinius laikotarpius mes galėtume išskirti tos epochos lyderį, kalbant nuo valstybės įkūrimo. Likimas lėmė ir asmenybės tam tikros buvo, kurios padarė tuos žingsnius, dėl kurių mes šiandien turime savo valstybę, kad ir nuo paties valstybės įkūrimo, Žalgirio mūšio, sunkaus laikotarpio, kai Lietuvai teko ir kurtis, ir kovoti už savo laisvę, atkurti ją.
Kiekvienas laikotarpis turėjo savo lyderį, ar tai būtų, sakykime, Nepriklausomybės atkūrimas 1990-ais metais, ar pokario partizaninės kovos. Tuo mūsų tauta yra stipri, kad kiekviename laikotarpyje gali subrandinti ne vieną stiprią asmenybę. Negalėčiau pasakyti, kad yra vienas vienintelis neįtikėtinas veikėjas.
– Su kuria Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti?
– Nors tai dabar nebeįmanoma, norėčiau susipažinti ir pakalbėti su žmogumi, kurio jau nebėra, – prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku.
Tiesiog neteko su juo niekada susidurti, betarpiškai pabendrauti, pakalbėti. Tai buvo žmogus, kuris pergyveno nelengvą ir sudėtingą epochą.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Nesu didelis melomanas, bet mano mėgstamiausia yra legendinė „Hiperbolė“, visos jų dainos – ir to laikotarpio, kada klestėjo, ir po to, kai buvo sugrįžimas, po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos.
Man atrodo, kad šita grupė daugeliui mūsų kartos žmonių, kalbant apie lietuvišką muziką, yra pakankamai svarbi.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką prekę?
– Aš parduotuvėje renkuosi ir stengiuosi pirkti tik lietuvišką prekę. Jeigu ir buvo tokia galimybė nuvykti apsipirkti į Lenkiją, tai tikrai ne dėl pigumo, o tiesiog yra kitaspasirinkimas. Pas mus, nepriklausomai nuo prekybos centro, viskas praktiškai tas pats, o ten yra kiek kitokia pasiūla. Kai kurių prekių, kurias mėgsta mūsų šeima, Lietuvoje nėra.
Beje, man labai patinka ledai ir esu įsitikinęs, kad lietuviški ledai yra patys skaniausi pasaulyje. Mėgstamiausi – šokoladiniai.
– Koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Turbūt visi pasakytų, kad cepelinai. Juos, be abejo, mėgstu. Šaltibarščiai irgi labai patinka. Bet, ko gero, šiuo atveju būtų bulviniai vėdarai.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?
– Aš nežinau, ar gali būti tik penki žodžiai. Bet yra tokių, kuriuos nuolatos kartojame ir asocijuojasi su tam tikromis teigiamomis emocijomis. Aš galiu paminėti: laisvė, laimė, eglė, meilė. Man labai gražus žodis „bičiulis“.
Taip pat turime trumpą gerą žodelį, kurį dažnai naudojame, o savo turiniu daug pasako. Tai tas paprastas „ačiū“.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Esu įsitikinęs, kad mūsų tauta yra darbšti ir išradinga. Mes sugebame, matyt, kad ir pačiais sunkiausiais laikotarpiais išgyventi, gyventi, kurti, dirbti. Daug kas sako, kad ne mes vieni darbštumu pasižymime, bet aš manau, kad tai yra esminis bruožas.
Išradingumas taip pat. Mes sugebame visose gyvenimo srityse rasti išeitį. Kartais tą išradingumą naudojame ne tik teigiamiems tikslams.
Ir dar viena mūsų savybė, kurios reikėtų atsisakyti, tai beribis pavydas. Pavydime vieni kitiems, kad kaimynas geriau gyvena, kad kitas daugiau uždirba, kad kitam pasisekė labiau. Tais atvejais, kai galėtume pasidžiaugti už kito ar pačių sėkmę, dažnai matome, kad yra bandoma sumenkinti kito sėkmę, o to sumenkinimo pagrindinis motyvas yra pavydas.
– Kokia lietuviška patarlė jums patinka labiausiai?
– Galima paminėti ir „Draugą nelaimėje pažinsi“. Tokiose situacijose parodoma, kas yra kas. Kada yra sėkmė, kada yra džiaugsmas, tai yra vienas požiūris, bet iš tikrųjų žmogų pažinsi, kai yra sunkumų, kai yra bėda.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Todėl, kad tai yra mano Tėvynė, tai yra žemė, kurioje aš gyvenu, kurioje gimiau. Dėl to, kad tai yra pats nuostabiausias pasaulio kampelis, pati geriausia vieta kiekvienam lietuviui gyventi.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai artėjančiam šimtmečiui?
– Pirmiausia – daugiau pasitikėjimo savimi. Mes turime didžiulį potencialą, sugebame kurti savo likimą, spręsti savo klausimus, problemas. Daugiausia, ko mums trūksta, tai pasitikėjimo ir savęs nenuvertinimo.
Apie projektą:
„Aš myliu Lietuvą“ - 100 interviu projektas, skirtas Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Politikos, verslo, mokslo, sporto, pramogų, meno žvaigždės kalbės apie tai, kokie jų pomėgiai, įpročiai ir aistros neįmanomi be Lietuvos. Atskleis, kas jiems gražu ir nepakartojama mūsų šalyje, kas yra jų identiteto dalis ir apie tai, kodėl jie myli Lietuvą.
