Virš ligoninių direktorių galvų pakabino kirvį

Sveikatos apsaugos ministrui „valstiečių“ atstovui Aurelijui Verygai pavyko įrodyti daugumai tautos išrinktųjų, kad gydymo įstaigų vadovai iš pareigų galėtų būti atleidžiami gerokai paprasčiau nei iki šiol.

 Seimas palaimino A.Verygos teiktas įstatymo pataisas, pagal kurias korupcija ar kitais nusikaltimais įtariami gydymo įstaigų vadovai iš darbo galės būti išspirti nelaukiant teismo sprendimo.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Seimas palaimino A.Verygos teiktas įstatymo pataisas, pagal kurias korupcija ar kitais nusikaltimais įtariami gydymo įstaigų vadovai iš darbo galės būti išspirti nelaukiant teismo sprendimo.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
V.Simulikas balsavo už pataisas, bet žadėjo prašyti prezidentės jas vetuoti.<br>T.Bauro nuotr.
V.Simulikas balsavo už pataisas, bet žadėjo prašyti prezidentės jas vetuoti.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Nov 8, 2017, 6:24 AM, atnaujinta Nov 8, 2017, 8:30 AM

Seimas palaimino A.Verygos teiktas įstatymo pataisas, pagal kurias korupcija ar kitais nusikaltimais įtariami gydymo įstaigų vadovai iš darbo galės būti išspirti nelaukiant teismo sprendimo.

Darbo sutartį su direktoriais bus galima nutraukti, jeigu taip nuspręs gydymo įstaigos steigėja – ministerija arba savivaldybė.

Tačiau opozicija nuogąstauja, kad gali būti piktnaudžiaujama atleidžiant neįtikusius vadovus.

Prieštaringai vertinamos pataisos, kurias dar turi pasirašyti prezidentė, priimtos valdančiųjų ir jiems formaliai nepriklausančių Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių balsais. Naują tvarką parėmė ir vienas kitas opozicijos atstovas.

Galvas kapos, kaip norės

Tačiau balsavime nedalyvavo nė vienas didžiausios opozicinės Seimo konservatorių frakcijos atstovas. Ar tai reiškia, jog jiems nerūpi, kad gydymo įstaigoms vadovauja neskaidria veikla įtariami direktoriai?

Frakcijos seniūno pavaduotoja Irena Degutienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad gydymo įstaigų vadovai į darbą priimami pagal Darbo kodeksą, o atleidžiami galės būti ir be jokio pagrindo: „Tiesiog jei kam nors nepatiks jų akių spalva. Taip galima atleisti visus. Čia nematau nei teisės, nei teisybės.“

Anot parlamentarės, priėmus minėtas pataisas gydymo įstaigų vadovams taip pat negalios nekaltumo prezumpcija: „Jei jau gyvename teisinėje demokratinėje valstybėje, reikėtų palaukti teismo sprendimo ir jo argumentų – jeigu jie bus nepalankūs, tada atleiskime.

Bet juk žinome daugybę atvejų, kai iš pradžių grėsmingai skambantys įtarimai vėliau nepasitvirtina.“

Politikė taip pat neatmetė galimybės, kad norėdama atleisti vieną ar kitą gydymo įstaigos vadovą ministerija suras būdų dėl jų veiklos kreiptis į teisėsaugą ir vien tuo pagrindu jį atleisti.

Balsavo, bet prašys vetuoti

Nepaisydamas opozicijos perspėjimų apie galimus nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, pataisoms pritarė ir „valstiečių“ frakcijai priklausantis Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Vis dėlto kiek vėliau paaiškėjo, kad parlamentaras esą suklydo. V.Simulikas „Lietuvos rytui“ teigė, jog buvo įsitikinęs balsuojantis už tai, kad darbo sutartys su gydymo įstaigų vadovais gali būti nutraukiamos tik įsigaliojus teismų sprendimams.

Komiteto vadovas vakar žadėjo kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, siūlydamas šias pataisas vetuoti: „Taip negali būti. Tai – antikonstitucinis sprendimas, nesuprantu, kaip tokios pataisos galėjo būti priimtos. Aš niekam niekada nepataikauju ir šįkart būčiau nebalsavęs. Matyt, kažkaip apsižioplinau.“

Anot V.Simuliko, atleisti iš darbo žmogų galima tik teisme įrodžius jo kaltę ir joks ministras ar savivaldybė negali nuspręsti, kad žmogus yra vagis ar kyšininkas, nes tai – teismo kompetencija.

Komiteto siūlymą atmetė

Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė įstatyme numatyti papildomus gydymo įstaigų vadovų atleidimo pagrindus.

Pavyzdžiui, buvo siūloma, kad darbo sutartis su jais galėtų būti nutraukta, jei teismas jį pripažintų kaltu ar būtų nustatyta, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Tačiau parlamentarai tokiam komiteto siūlymui nepritarė.

„Dabar taip išėjo, kad gydymo įstaigų vadovai į darbą bus priimami pagal konkursą, o atleidžiami pagal kažkieno pageidavimus, – užteks kokio nors anoniminio skundo. Bet kam tada rengti konkursus, atrankas?“ – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Kalbėjo apie švarią sistemą

Tuo metu A.Veryga džiaugėsi Seimo sprendimu, kad atleisti įstaigos vadovą dabar bus galima vien dėl jam pareikštų įtarimų.

„Tokie pakeitimai jau seniai yra būtini, nes jie leistų užtikrinti daugiau socialinio teisingumo, didintų pasitikėjimą valstybės valdymo sistema ir sveikatos priežiūros sektoriumi.

Gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar kitus pažeidimus, kurie kompromituoja gydymo įstaigas, diskredituoja valstybę bei viešąjį sektorių ir žemina pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų.

Sveikatos apsaugos sistemoje turi dirbti tik tie, kurie dirba skaidriai ir visuomenės labui, o ne tie, kurie paiso tik savo asmeninių interesų“, – dėstė ministras.

Tačiau ministras vakar neigė opozicijos nuogąstavimus dėl galimo politinio susidorojimo ir aiškino, kad atleidimai turės būti pagrįsti ir motyvuoti: „Tai – saugiklis, kuris neleis vietos ar nacionalinei valdžiai nesant pagrindo, tik dėl politinių motyvų atleisti neįtikusių vadovų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.