Saulius Skvernelis neabejoja: pasekmės Linui Balsiui bus

Jeigu nebus vykdomi reikalavimai ir keliami darbo užmokesčiai, medikai grasina streiku. Premjeras Saulius Skvernelis griežtas – tokia šantažo forma Vyriausybės nepaspausi, sako jis.

„Žmogiškai norisi, kad jeigu tai yra ne vienkartinė problema, o iš esmės liga – ištiesti ranką ir padėti priklausomybę išsigydyti“, - sakė S.Skvernelis apie L.Balsio bėdas.<br> Lrytas.lt koliažas
„Žmogiškai norisi, kad jeigu tai yra ne vienkartinė problema, o iš esmės liga – ištiesti ranką ir padėti priklausomybę išsigydyti“, - sakė S.Skvernelis apie L.Balsio bėdas.<br> Lrytas.lt koliažas
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena“, – sakė S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2017-11-10 09:01, atnaujinta 2017-11-10 09:18

Taip pat premjeras užsimena apie galimus 120 mln. eurų, kurie kitais metais galėtų būti skiriami medikų atlyginimams.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir premjero S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Pirmiausia noriu jūsų paklausti kaip buvusio generalinio policijos komisaro ir vidaus reikalų ministro apie tai, kas vyksta Seime. Seimo narys Linas Balsys dalyvavo posėdyje būdamas neblaivus ir į alkotesterį pripūtė beveik 2 promiles. Gal iš tiesų, kaip jūsų kolegos sako, reiktų, kad Seime pastoviai būtų alkotesteris ir periodiškai patikrinti kai kuriuos Seimo narius?

– Aš tikrai nepastebėjau per metus laiko, dirbdamas šios kadencijos Seime, aišku, ne taip dažnai būnu, nors antradienį, ketvirtadienį nuolatos, trečiadienį irgi tenka būti – neteko pastebėt. Tokių tradicijų, galbūt iš anksčiau buvusių, nebėra.

Šiuo atveju aš irgi niekada nepastebėjau, neįtariau, man tai buvo staigmena. Jau trečiadienį prasidėjo kalbos, kad turi problemą, pasirodo, kiti kolegos sako, kad tai Seimo nariui jau nebe problema, o bėda su šiuo įpročiu.

– Kaip šioje situacijoje reiktų elgtis? Ar žmogų bausti griežčiausia bausme, inicijuoti apkaltą?

– Jis pūtė į pakankamai profesionalų alkotesterį, kaip man po to parodė, ne mėgėjišką ir pripūtė beveik 2 promiles. Teisiškai mes galim svarstyti, kad nėra to fakto iš teisinės pusės, bet faktas pasirodyti darbo vietoje neblaiviam, dar Seime, Seimo nariui – matyt, tam tikri sprendimai arba pačio Seimo nario turėtų būti priimti, arba net neabejoju, kad atsiras kolegos, kurie tą klausimą kels.

Kitas momentas, mes savo tarpe turime Seimo narių, kurie ne Seime buvo patekę į tokias problemas ir kurie parodė savo pavyzdžiu, kad galima atsitiesti. Žmogiškai norisi, kad jeigu tai yra ne vienkartinė problema, o iš esmės liga – ištiesti ranką ir padėti priklausomybę išsigydyti.

Tikrai gerų pavyzdžių Seime yra, kurie sugebėjo tą padaryti. Bet kaip vertinti pasirodymą Seime, plenariniame posėdyje – ko gero, tikrai bus tam tikros teisinės pasekmės.

– Visą šią savaitę nerimsta kalbos apie tai, ką reiktų daryti dėl medikų atlyginimų. Turbūt tai pirmas kartas, kai medikai taip stipriai sukilo ir nebenori laukti, derėtis, jie nori konkrečių dalykų. Kodėl jūs medikų sprendimą galbūt streikuoti vadinate šantažu? Jie turi teisę reikalauti.

– Civilizuotoje, teisinėje valstybėje yra bendravimo formos. Vyriausybė yra įgaliojusi Sveikatos ministeriją pasirašyti kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis. Tai pasirašyta, numatyti abipusiai įsipareigojimai, įvairiausi ginčų sprendimų būdai. Streikas – vienas iš būdų.

Tačiau atsiranda žmonės, kurie sugalvoja kelti galbūt pagrįstus reikalavimus. Kodėl 30 proc., o ne 5 kartus ar ne 10 kartų?

– Jie paskaičiavo.

– Turbūt mes nė vienas neprieštarautume, pasirašytume po bet kuria peticija, kur norėtų tokiu būdu vienas ar kitas žmogus pakelti atlyginimus medikams, mokytojams, gaisrininkams, policininkams, mokslininkams. Tada pasakyti – arba pakeliat, arba streikas.

Kai yra asocijuota struktūra, įforminama, nustatyta tvarka, ji tampa atstovaujanti konkrečiai medikų bendruomenės daliai, tada tinkamas būdas yra sėsti prie derybų stalo su sveikatos ministerija, išsakyti savo reikalavimus.

Tada diskusijose sulaukti argumentų ar galima, ar negalima ir jei tuo metu yra nesusiderama ar nėra dialogo, tada viena iš formų, jei tai neprieštarauja įstatymams, yra streikai.

 

Pradėti iš karto nuo to – arba 30 proc., arba streikas – tai yra kelias į niekur. Manau, kad tai yra bandymas tokiu būdu pašantažuoti Vyriausybę.

– Man atrodo, taip ir buvo, pradžioj bandyta kalbėtis.

– Ne, jūs esate neteisi. Ta kalba vyksta su Lietuvos gydytojų sąjunga, profesine sąjunga, atstovaujančia medikams. Kitos mes kol kas neturime. Kai ji bus, tada galėsime teigti, kad yra dar viena organizacija, kuri atstovauja medikams, su ja yra deramasi, kalbama. Kitų metų biudžete yra numatytos lėšos medikų atlyginimų kėlimui.

Noriu priminti, kad šiais metais nuo liepos 1 d. tam buvo skirta daugiau nei 22 mln. eurų. Kitų metų biudžete – dar papildomai numatyta 50 mln. eurų, ir dabar, derybų metu, dar su profsąjunga derantis, ieškoma galimybė apie 70 mln. paimti iš rezervo.

– Kiek tai yra procentais?

– 120 mln. eurų kitais metais galėtų būti skiriama atlyginimams pakelti. Dabar, kokia forma? Medikų atlyginimai yra labai skirtingi, kalbant apie gydytojus, slaugytojus, pagalbinį personalą. Yra medikų, kurie uždirba 800 eurų, yra, kurie uždirba gerokai per 2000 eurų. Ar visiems paimti ir 30 proc. pakelti?

– O kaip jūs galvojat?

– Aš manau, kad turime išlaikyti proporciją, pirmiausia žiūrėti į tuos, kurie uždirba mažiausiai. Bet reikia sėsti ir suderėti, kokia proporcija, kokias terminais tai galima padaryti. Tai normalus, civilizuotas dialogas, kurį Vyriausybė skatina.

Mes esame dažnai kaltinami, kad per daug kalbame su socialiniais partneriais ir jų interesams atstovaujame, bet tai yra normalus kelias. Šiandien aš matau kitą problemą, ypatingai konservatorių, šitą klausimą politizuoti, išnaudoti savo politiniams tikslams pasiekti ir privesti medikus iki kraštutinės priemonės – streiko.

– Apie ką jūs kalbat, premjere? Prie ko čia konservatoriai? Čia yra naujai įsikūręs medikų sąjūdis.

– Ar jis yra?

– Bent jau jie taip skelbiasi. Ar už jų nugarų matote konservatorius?

– Tada pasižiūrėkime, kokia yra retorika Seime, žmonės, kurie bando šia tema spekuliuoti. Galiu priminti, kaip buvo elgiamasi su medikais, kai jų buvo Vyriausybė, kokie buvo padaryti karpymai, kaip buvo su privalomu sveikatos draudimu.

Aš tai puikiai prisimenu, būdamas institucijos vadovu. Paėmė, įvedė naują privalomo sveikatos draudimo mokestį ir pasakė, mes šitam mokesčiui, kurį jūs privalote sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, jums duodame 50 proc. reikalingos sumos.

Valstybė taip pat yra įsiskolinusi ir nemoka, nors buvo Konstitucinio Teismo sprendimas pakankamai seniai – už valstybės draudžiamus asmenis taip pat nesumoka. Tai kur jie visi buvo, dabar susirūpinę šviesia medikų ateitimi?

Tiesiog bandymas spekuliuoti ir politikuoti. Mes esame už dialogą. Vakar derybų metu tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir profesinės sąjungos, veikiančios oficialiai – Lietuvos gydytojų sąjungos, kviestinio teisėmis dalyvavo žmonės, kurie kol kas neturi savo struktūros ir to sąjūdžio atstovai. 

– Suprantu, kad jums visur norisi ieškoti priešų.

– Aš nenoriu visur ieškoti priešų, tiesiog šiandien matau realią situaciją.

– Jūs puikiai suprantate, ant kokių pamatinių dalykų laikosi visa valstybė. Tai yra sveikatos apsauga, švietimas ir žmonių saugumas. Kitaip sakant – medikai, mokytojai, policininkai. Jeigu bus sudarytos sąlygos šitiems žmonėms dirbti čia ir užsidirbti, jie tikrai negalvos apie emigracijas. Ir jums nereikės galvoti, kaip stabdyti padidėjusią emigraciją. Ką čia dar svarstyti? Tai yra pamatiniai žmonės, kurių labai reikia Lietuvai.

– Pensininkų – nereikia, vaikų pinigų – nereikia, šalpos pinigų – nereikia?

– Reikia, bet kur yra esminiai dalykai, premjere?

– Šitiems esminiams dalykams sekantiems metams Vyriausybė numačiusi praktiškai visą biudžetą ir skirti. Visiems esminiams dalykams.

– Kodėl jūs draskote akis medikams, kurie reikalauja teisėtų dalykų? Jie reikalavo to, ką jiems numato įstatymas.

– Šiandien Vyriausybė gydymo įstaigoms moka atlyginimus pagal tai, kas numatyta įstatymuose? Jūs norite pasakyti, kad „nesumoka“?

– Ne. Jie teigia, kad lėšų algų didinimui gali būti surasta, jei valstybė už savo draudžiamus asmenis mokėtų tiek pat, kiek moka dirbantieji. 2013 m. Konstitucinio Teismo sprendimas buvo toks. Tai jie ir vadina įstatymų nesilaikymu. 

– Tai kur ši medikų bendruomenė buvo 2013 m., kai buvo Konstitucinio Teismo sprendimas priimtas? Dabar ant nosies kabantys 2018 m. Kalbantis su Gydytojų sąjunga yra išdėstytas skolos, kuri priimta ne 2013 m., bet šiek tiek anksčiau, išdėstymas per keletą metų, kai pasivysime ir tą įsipareigojimą padarysime. Mūsų Vyriausybė tai pradėjo, susiderinom grafiką ir link to einame. Bet ne iš karto. 

– Niekas ir nekalba, kad jūs rytoj turėtumėte padidinti.

– Kalba. Nuo sausio 1 d. – 30 proc.

– Žmonėms gyventi reikia dabar, ne po 5 metų. 

– Gyventi reikia visiems žmonėms. Mes negalime imti vienos grupės ir visus kitus nubraukti. Tokio biudžeto, kuris skiriamas sunkiausiai gyvenantiems žmonėms arba pamatiniams, kaip sakėte, nebuvo niekada. Dabar atsiranda tai, kad visiems vienu metu nuo sausio 1 d. reikia pakelti. Ir be jokių argumentų – kas 30 proc., kas 50 proc. nori.

Mes tą darome, bet darome pagal tai, kokios yra valstybės finansinės galimybės. Nesiskolindami už nežinia kokius procentus, nežlugdydami „Sodros“, įvarydami į 4 mlrd. skolą, kurios nebebus nuo sausio 1 d. – 0 bus.

– Jeigu bus tokia pati situacija, nebebus, kas moka, nes visi išvažiuos.

– Su Privalomo sveikatos draudimo fondu pirmą kartą rezervas suformuojamas, iš kurio taip pat bus naudojama atlyginimų pakėlimui. To nebuvo niekada. 

– Medikai kalba apie 30 proc., nuo kitų metų 50 proc. – sakykim, tai nerealūs skaičiai. Kokie yra realūs?

– Manau, kad realu tai, kas buvo numatyta mūsų biudžeto projekte. Kalbant apie sekančius metus, vidutiniškai 15–20 proc. tikrai būtų galima padaryti. 

– Nuo metų vidurio ar sausio 1 d.?

– Tikrai ne nuo sausio 1 d. Galbūt nuo antro ketvirčio, gegužės 1 d. Vėliausiai – liepos 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas priklausys, kaip mes jį surinksime.

Mes realiai planuojame tokį turėti, pagal objektyvius kriterijus, susijusius su pajamų augimu. Bet koks jis bus, mes pamatysime. Tikrai niekam nėra noro laikyti kažkur paslėptus pinigus ir niekam neduoti.

– O susidaro toks įspūdis.

– Tai blogai. Arba tokį įspūdį bando kas nors sudaryti.

– Kas bando sudaryti?

– Tas, kas bando pasinaudoti situacija. Ir pacientų sąskaita, ir pačių gydytojų pagrįsta emocijų sąskaita bandoma apsimesti gelbėtojais medikų bendruomenės, nors buvo daromi visi veiksmai, žingsniai, kad ta bendruomenė atsidurtų tokioje situacijoje. Mes pradėjom kopti iš to.

– Premjere, jūs dar vis neatsparus kritikai.

– Aš atsparus objektyviai kritikai. Bet kai tie žmonės, kurie darė veiksmus, kad prie šios situacijos privestų šalį, dabar daro kitaip.

– Daugiau nei 27 tūkst. žmonių pasirašė medikų peticiją. Kas jie tokie?

– 3 mln. gali pasirašyti. Jūs raskite nors vieną žmogų, kuris sakytų, jog medikui nereiktų pakelti atlyginimo. Mes padarykime peticiją, užregistruokim elektroniniu būdu ugniagesiam gelbėtojam, kad 80 proc. jiems reikia atlyginimus kelti.

– Gal kitaip neįmanoma su valdžia kalbėtis? 

– Neįmanoma su valdžia kalbėtis, kai valdžia nesikalba. Žinot, kaip būna tada? Nesikalbėjo 2009 m., tada Seimo langai dužo, dujas buvo reikalinga panaudoti, akmenis naudojo.

Mes kalbamės su visais ir dar net per daug kalbamės, esame kaltinami, kad per daug su socialiniais partneriais bendraujame. Bet tai yra objektyvu, derybų metu nustatoma ir susitariama su mokytojais, medikais.

– Tuomet nereikia sakyti, kad jei medikai planuoja streikuoti, tai yra šantažas.

– Jeigu planuoja streikuoti. Aš kalbėčiau apie galimą streiką tuomet, kai reikalavimai yra nepatenkinami, kai derybos nevyksta, kitos formos nebelieka – tik streikas.

– Bet jie turi tam teisę. 

– Visi mes turim tam tokią teisę, nepažeidžiant įstatymų. Pacientai galės įvertinti, kaip ta forma, jeigu realizuos ir kiek realizuos.

– Kokia jūsų vizija, kaip pagerinti medikų darbo sąlygas Lietuvoje?

– Vizija labai aiški ir mes ta kryptimi darbuojamės. Dėl atlyginimo pakėlimo sprendimai yra priimti, galbūt ne tokia apimtimi, kokia nori. Lygiai tą patį turime ne tik kalbėti, bet ir padaryti dėl ligoninių tinklo pertvarkymo.

Nenormalu, kai ligoninėje per metus yra 350 pacientų, kai operacinės yra, bet operacijos nevyksta, kai finansuojamos tokios ligoninės, kai jos nekeičia savo profilio, nors nėra pacientų. Kai rajoninėje ligoninėje 70 proc. to rajono gyventojų nesinaudoja ligoninės paslaugomis, bet važiuoja į vieną iš didžiųjų miestų gydytis.

Kai perkama, o ir buvo perkama brangi įranga, kuri yra neišpakuota, nes nėra kam su ja dirbti, bet reikia specialiai nusipirkti. Kai yra perkamos paslaugos, daromi remontai, statybos darbai žinant, kad nebus pacientų, medikų.

Viską lygiagrečiai darome, turime surasti galimybę efektyviai naudoti lėšas, kurias skiriame, o mes medicinai skiriame pakankamai daug savo bendro vidaus produkto, ir tuo pačiu ieškoti realių galimybių, kas yra surasta, atlyginimams kelti.

Aš nesuprasčiau, jeigu mes pasakytume, kad atsisakome, pasakome, kad gydytojų algos yra per didelės ir jų nekeliame. Galiausiai, disbalansas tarp skirtingų gydymo įstaigų, regionų, kur atlyginimų svyravimai yra milžiniški.

– Ar jūs matėte darbo skelbimą šeimos gydytojui Ventos miestelyje Akmenės rajone? Atlyginimas 1300 eurų į rankas, įvairūs priedai, įsikūrimo paketai. Niekas nenori dirbti. Matyt dėl to, kad nepatrauklūs regionai.

– Kalbant apie pačią Akmenę, jeigu skelbimą skaitėte, ten visi privalumai yra įvardinti. Ir dėl paslaugų kokybės, darželių, mokyklų kokybės. Kalbant apie kokybę, yra gimnazijos, kurios pademonstruoja labai gerus rezultatus.

Yra patrauklu geografiškai, gamtos prasme ir atlyginimas patrauklus, sutuoktiniui darbas numatytas. Jeigu yra žmonės, kurie koncentruojasi ir galvoja apie savo ateitį tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, tai nėra noro važiuoti. Kalbant apie tuos medikus, kurie sako, kad yra labai mažas atlyginimas – 1300 eurų į rankas turbūt nėra labai mažas.

– Nėra mažas, ypatingai Akmenės rajone.

– Nors regionai turi argumentą, kurį labai dažnai pakartoja. Sako, kodėl jūs skaičiuojate, kad Akmenėj didelis, o Vilniuj per mažas. Ta pati „Maxima“, tos pačios kainos tiek Vilniuje, tiek ir Akmenėje.

– Premjere, bus ūkio ministras, ar nebus?

– Jis yra. Šiuo metu laikinai ministerija turi vadovą.

– O pastoviai?

– Bet kokiu atveju bus pastoviai.

– Ką reiškia „bet kokiu atveju bus pastoviai“? Tas pats laikinasis bus?

– Ne, laikinasis negali būti pastovus. 

– Nebent sujungtumėte ministerijas.

– Yra toks svarstymas, bet tai vienas iš keleto variantų. O kai matysime, jog reikalinga sprendimą padaryti, aš ir padarysiu dėl ministro kandidatūros pateikimo. Nėra nustatyta jokių terminų, tiesiog dabar tokia politinė situacija, kur turime rasti ir politinius sprendimus.

– Kiek tai dar užtruks?

– Nemanau, kad labai reiktų jaudintis, kad yra laikinas ministras. Ūkio ministerijos rezultatai yra geri, kalbant apie investuotojus, kurie vos ne kas dieną atidaro ar praneša apie ketinimus daryti dideles investicijas šalyje – ministerija veikia.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.