Įkalinimo sąlygomis nepatenkinti suimtieji ir nuteistieji atakuoja ne tik Lietuvos teismus, bet ir Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
EŽTT perdavė Lietuvos Vyriausybei net 19 bylų, kuriose už grotų atsidūrę asmenys skundžiasi dėl netinkamų įkalinimo sąlygų ir siūlo su skundų autoriais sudaryti taikius susitarimus.
„Tokiais atvejais mums nereikia pateikti detalių argumentų dėl pareikštų skundų, turime tik pasakyti teismui, ar sutinkame jiems mokėti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.
Derybų su skundikais nebus
Pateikti EŽTT atsakymą Vyriausybė turi iki kitų metų sausio vidurio. Tačiau tai nereiškia, kad Vyriausybės atstovai puls važinėti po visas Lietuvos įkalinimo įstaigas ir derėtis su skundų autoriais ar jų advokatais.
„Šios derybos vyksta kitaip – nebendraujame nei su pareiškėjais, nei su jų gynėjais. Mes patys turėsime išnagrinėti kiekvieną skundą konkrečiai ir atsižvelgę į visas aplinkybes atsakyti, kokį sprendimą priėmėme“, – aiškino K.Bubnytė.
Kokios sumos turėtų būti sumokėtos nuskriaustaisiais save vadinantiems pareiškėjams, sprendžia ne Lietuva ir ne jie patys. Taikių susitarimų atveju sumas nurodo EŽTT, atsižvelgdamas į patirtį kitose bylose ir anksčiau priteistas sumas.
Labai dažnai šios sumos būna kelis ir net keliolika kartų mažesnės, nei pareiškėjai bando prisiteisti Strasbūre.
Pedofilas norėjo tūkstančių
Šių metų liepą EŽTT patvirtino taikos susitarimą tarp Lietuvos ir ne kartą už seksualinius nusikaltimus prieš mažametes ir nepilnametes mergaites teisto 42 metų Mariaus Nanartonio.
Lietuva jam geranoriškai sutiko sumokėti 7600 eurų, nors M.Nanartonio apetitas buvo kur kas didesnis.
Jis jau 2014 metais iš Teisingumo ministerijos siekė prisiteisti 345 tūkstančius litų (100 tūkstančių eurų), o kai tai nepavyko, kreipėsi į EŽTT.
Savo skunde M.Nanartonis buvo pareiškęs, kad Lietuva jį kankino, nes ikiteisminio metu jis buvo įkalintas Lukiškėse, kurių vadovybė jam neleido matytis su mylimąja, nes ji buvo ir liudytoja M.Nanartonio byloje.
„Esu labai nusivylęs Lietuva ir iš valstybės priteistus pinigus skirsiu naujai tėvynei sukurti – naujajai Lietuvai“, – prašydamas pinigų aiškino pedofilas. Jis buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už dviejų mažamečių mergaičių tvirkinimą, pornografijos su vaikais laikymą, nepilnametės merginos apsvaiginimą narkotinėmis medžiagomis ir išžaginimą.
Nepagailėjo net mažamečio
Be M.Nanartonio, taikos sutartis taip pat buvo sudaryta tarp valstybės ir 37 metų Tomo Orlovo, 43 metų Vido Juknevičiaus bei 28 metų Martyno Mankevičiaus.
T.Orlovui Lietuva sutiko sumokėti 1600 eurų, V.Juknevičiui – 7000 eurų, o M.Mankevičiui – 7900 eurų.
V.Juknevičius buvo teisiamas dėl telefoninio sukčiavimo kartu su dar dvylika bendrininkų ir buvo įkalintas 4 metams.
Gaujos, su kuria buvo teisiamas V.Juknevičius, byloje iš viso nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 24 žmonės. Iš jų sukčiai išviliojo apie 35 tūkstančius litų.
Daugiausia sukčiai apgaudinėjo senyvo amžiaus žmones, tačiau nepasigailėdavo ir vaikų. Kartą jiems telefonu atsiliepė mažametis. Jam nusikaltėliai pareiškė, kad jo tėvas sukėlė avariją.
Bandydamas padėti tėvui vaikas sukčiams atidavė pinigų ir juvelyrinių dirbinių, kurių vertė – daugiau kaip 11 tūkstančių litų.
Sugebėjo pergudrauti sukčius
Demaskuoti gaują padėjo akyla pensininkė. Kai paskambino sukčiai, 77 metų moteris apsimetė, kad patikėjo pasakojimu apie anūko tariamai sukeltą avariją, ir pažadėjo jam duoti 8000 litų, tačiau vos tik padėjo telefono ragelį, paskambino į policiją.
Su draugu pinigų pasiimti atėjęs V.Juknevičius buvo sulaikytas.
Alytiškis M.Mankevičius taip pat buvo įkalintas ketveriems metams už tai, kad kartu su dviem draugais Varėnoje sukėlė masines muštynes, per kurias nukentėjo net šeši žmonės. Tris jų peiliu subadė M.Mankevičius.
Sumos turėtų būti mažesnės
Iš viso M.Mankevičiui, M.Nanartavičiui, V.Juknevičiui ir T.Orlovui Lietuva geranoriškai turi sumokėti 24 100 eurų.
Ar ne per daug brangiai kainavo tokia sutartis?
„Jie labai ilgai kalėjo, šiuo atveju kalėjimo laikas yra trumpesnis, kai kurie pareiškėjai buvo įkalinti tik po kelis mėnesius, kai kurie daugiau kaip metus ir tik vienas teigia, kad žeminančiomis sąlygomis buvo kalinamas daugiau nei dvejus metus, todėl ir sumos turėtų būtų mažesnės“, – sakė K.Bubnytė.
Vyriausybės atstovės EŽTT teigimu, Lietuva gali atsisakyti mokėti teismo nurodytą sumą, tada bylos nagrinėjamos įprasta tvarka ir sprendimo jose reikia laukti ne vienus metus.
