Netvarkymo pasekmė
Anot R.Karbauskio, vienoje kalno pusėje yra daromi konservavimo darbai žiemai. Jis taip pat informavo, kad išlieka tolesnis nuošliaužų pavojus.
„Pavojus yra. Iš tikrųjų žemiau tako, jeigu žiūrėti takas į viršų, tai tako nebuvo, jis neseniai visai padarytas, tas sluoksnis po taku yra supiltas, jis nėra kalno žemė. Tai toje vietoje yra daug nuošliaužų“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas.
Jis taip pat sakė, kad papildomą krūvį kalnui sudaro ir pilies sieną. Komitete politikai ketina kalbėtis su specialistais ir jų klausti, ar yra atliekami visi reikalingi darbai. R.Karbauskis teigė, kad į kalno tvarkymo darbus jau yra investuota nemažai lėšų.
„Niekada niekas kapitaliai šito kalno netvarkė. Dabar tas, kas ruošiamasi padaryti, kapitalūs darbai, tai bus išleista be galo daug pinigų. Vien dabar darbams yra numatyti 9 mln. eurų, bet to neužteks. Norint šitą kalną sutvarkyti kapitaliai, reikės jį nurengti ir visą iš naujo aprengti“, – sakė R.Karbauskis.
Kultūros komiteto pirmininkas siūlys pastovios parlamentinės kontrolės sistemą, kad kas dvi savaites mes gautumėme raštišką ataskaitą, apie tai, kas padaryta, o patys komiteto nariai kas mėnesį apsilankyti ant kalno.
Pasakė, kas lobsta iš Gedimino kalno griūties
Susiję straipsniai
Tyrimais bus baigti pavasarį
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad šiuo metu svarbiausia kalną paruošti žiemai. Šiuo metu yra rengiamas Gedimino pilies kalno aikštelės tvarkymo projektas. Jį pabaigus bus būtina atlikti geologinius tyrimus. Juos planuojama baigti 2018-ųjų pavasarį.
„Stacionarių tvarkybos darbų projektas būtų apie 2018 metų rugsėjo mėnesį ir patys prasidėtų darbai. Reikia tikrai nuraminti ir pasakyti, kad pats projektavimas yra sudėtingas, nes pats kalnas yra sudėtingas, daug yra technogeninio grunto, tai yra dirbtinai suformuotas kalnas, todėl reikia labai gerai pamatuoti ir ateiti su specialiomis priemonėmis“, – kalbėjo R.Augustinavičius.
Visgi viceministras negalėjo nuteikti gerai. Pasak jo, kalno nuošliaužų ir toliau bus, nes šiandien taikomos priemonės leidžia tik sumažinti jų skaičių. Svarbiausia, kad tos nuošliaužos nesusikabintų į vieną didelį masyvą ir nekiltų reali grėsmė istoriniams pastatams.
„Pagrindinė visų darbų esmė yra kuo greičiau šitas nuošliaužas apsaugoti nuo šalčio ir įrengti skaldos ir drenažines sistemas“, – teigė R.Augustinavičius.
Jis tikino, kad kol kas nėra duomenų, kad slinktų giluminiai kalno sluoksniai. Anot ministro, kol kas nuošliaužas sudaro tik velėna ir po velėna esantis podirvio sluoksnis.