M.Vasiliauskas bėdų prisidarė dėl sutarties su verslininke Laima Baranauskiene, kuri prieš dešimtmetį išgarsėjo korupcijos byloje.
L.Baranauskienei ir Birutei Jablonskienei priklausė Laisvės alėjoje esantis pastatas, kuriam įrengti verslininkės banke gavo 8 mln. eurų paskolą ir sumanė prie jo prisijungti du papildomus žemės sklypus. Jų bendras plotas – 3,85 aro.
Miesto valdžia neskubėjo vykdyti šios užgaidos.
Reikalai pajudėjo, kai moterims pagelbėti sutiko buvęs Kauno tarybos narys ir vicemeras Antanas Balutis.
Prokurorai jį kaltino perdavus tuomečiam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui 29 tūkst. eurų kyšį.
Teisėsaugai atskleidus skandalingas aplinkybes prasidėjo net keli teismo procesai.
Teismas nurodė, kad neteisėtu būdu gauti sklypai turi būti grąžinti savivaldybei, tačiau pastatas buvo išsaugotas, mat jį projektuojant nerasta jokių nusižengimų teisės aktams.
Mėgino gelbėti statinį
Žlugus verslo planui moterys bankui liko skolingos apie 6,8 mln. eurų.
Neišskiriamos draugės susipyko ir visais būdais stengėsi atsikratyti skolų naštos.
Dėl jų antstolių akiratyje atsidūrė L.Baranauskienei priklausęs pastatas Č.Sasnausko gatvėje, kuriame veikia plastinės chirurgijos klinika ir grožio salonas.
Verslininkė siekė išlaikyti šį turtą savo rankose. Jai padėti sutiko advokatas M.Vasiliauskas, kuris anksčiau jai teikė teisines paslaugas.
Paskutinėmis 2016-ųjų dienomis L.Baranauskienė pateikė pasiūlymą antstoliui Raimundui Stanislauskui, kad už 520 tūkst. eurų šį turtą perimtų M.Vasiliauskas.
Kaunietė mano, kad šio pastato vertė dabar siekia 700–800 tūkst. eurų. Tolesni įvykiai patvirtino tokius skaičiavimus.
M.Vasiliauskas pateikė prašymą pastatą lygiomis dalimis įsigyti su etiketes gaminančia bendrove „Printela“. Jai atstovavo direktorius Valdas Bukšnys.
Pasiūlė patrauklų uždarbį
Tą pačią dieną buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, kad iki 2017 metų kovo 27 dienos pastatas turi būti parduotas už 559 tūkst. eurų bendrovei „Gintaja“, siejamai su L.Baranauskiene.
Atsisakius sudaryti tokį sandorį buvo numatyta 500 tūkst. eurų bauda.
„Nė piršto nepajudindami per tris mėnesius jie galėjo uždirbti 39 tūkstančius eurų. Ar tai prastas uždarbis? Tačiau jiems tokia suma turbūt pasirodė per menka“, – stebėjosi L.Baranauskienė.
M.Vasiliauskas pusę pastato nusipirko per bendrovę „Zenito investicijos“, kurios vienintelis akcininkas yra jis. Advokatas turėjo įgaliojimą atstovauti bendrovei.
Artėjant sutarties pabaigai buvo pasirašytas naujas susitarimas, kuriame įsipareigojimų vykdymas buvo nukeltas mėnesiui, tačiau balandžio 21-ąją sandorio sudaryti nepavyko. Pasak L.Baranauskienės, taip įvyko, nes neatvyko „Zenito investicijų“ direktorius Nerijus Vaikšnys.
Tuo metu L.Baranauskienė jau buvo suradusi klientą pastatui – norą jame įsikurti pareiškė bendrovė Akių lazerinės chirurgijos centras ir sutiko sumokėti 700 tūkst. eurų.
Jeigu „Printela“ ir „Zenito investicijos“ pastatą galėtų parduoti tiesiogiai naujajam pirkėjui, papildomai galėtų pasidalinti 141 tūkst. eurų pelną. Galbūt tuo ir galima paaiškinti nenorą perleisti nekilnojamąjį turtą?
Sąlygos netiko pirkėjui
Akių lazerinės chirurgijos centro atstovas Daumantas Gutauskas balandžio 28 dieną gavo nekilnojamojo turto pardavimo ir pirkimo sutarties tekstą.
Jis paprašė šiek tiek laiko, kad sutartį galėtų įvertinti teisininkai, ir pažadėjo sutartą pinigų sumą sumokėti per tris dienas.
Anot L.Baranauskienės, M.Vasiliauskas užsispyrė, kad pinigai būtų sumokėti dar prieš pagrindinės sutarties pasirašymą. Susirinkusiesiems nepavyko susitarti dėl sąlygų ir jie išsiskirstė.
Kaunietė mano, kad M.Vasiliauskas paskutinėmis sutarties galiojimo dienomis tyčia sudarė niekuo nepaaiškinamas kliūtis, kad tik sandoris neįvyktų.
Verslininkė kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama įpareigoti bendroves „Printela“ ir „Zenito investicijos“ parduoti Č.Sasnausko gatvėje esantį pastatą sutartyje numatytomis sąlygomis.
Dar viena byla teisme iškelta privataus kaltinimo tvarka. L.Baranauskienė apkaltino V.Bukšnį smurtu.
Konfliktas tarp jų kilo moteriai bandant pakliūti į pastatą, kurį saugojo naujųjų šeimininkų pasamdyta saugos tarnyba.
„Dėl sumuštos kojos aš lig šiol jaučiu skausmą“, – skundėsi moteris. V.Bukšnys visas šias kalbas vadino prasimanymu.
L.Baranauskienė įteikė pareiškimą Generalinei prokuratūrai, kuriame apkaltino M.Vasiliauską neteisėtu duomenų apie ją rinkimu. Buvo iškelta byla
Meluoja ir neraudonuoja?
Ar tikrai L.Baranauskienė tapo nesąžiningai pasipelnyti sumaniusių veikėjų auka, ar pati mėgina juos apmulkinti, nes negali įvykdyti įsipareigojimų?
„Meluoja ir neraudonuoja“, – šitaip kaunietės elgesį įvertino advokatas M.Vasiliauskas.
Pasak jo, L.Baranauskienės dėstoma pozicija ir nurodomos faktinės aplinkybės yra neteisingos, iškreiptos, o skundai Generalinei prokuratūrai ir advokatūrai yra tik jos naudojama psichologinio spaudimo priemonė.
Pasak jo, sandoris neįvyko tik todėl, kad L.Baranauskienės nurodyti galimi statinio pirkėjai nesugebėjo pateikti reikalingų dokumentų. Keitėsi ir galimi pirkėjai.
„Printelos“ direktorius V.Bukšnys tikino apgailestaujantis, kad susigundė galimybe papildomai užsidirbti ir laisvus pinigus investavo į pastatą.
Anot verslininko, L.Baranauskienė pati daugybę kartų nesilaikė susitarimų, viską atidėliodavo paskutinei dienai ir kone ašarodama atsiprašinėjo.
Buvo priverstas palikti STT
M.Vasiliauską labiausiai išgarsino ne sėkmingai tiriamos STT bylos, o santuoka su žinoma šokėja Edita Daniūte ir prekyba žemės sklypais.
Būtent dėl prekybos žemės sklypais 2008 metais kauniečiui teko palikti darbą STT, o santuoka su E.Daniūte taip pat iširo.
Žemgrobių bylas tyręs STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnas M.Vasiliauskas prekyba žemės sklypais aktyviai vertėsi kelerius metus.
