Tėvai kyla į karą su V. Matijošaičiu dėl vaikų maitinimo

Kaune sprendžiant švietimo ir kultūros klausimus yra niekinama demokratija, judama ne pirmyn, o regresuojama ir dėl to kalta miesto savivaldybė. Tokiais teiginiais pirmadienį pasidalijo Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininkas Audrius Murauskas.

 Anot A. Murausko, Kaune galima tik viena nuomonė – merijos, greičiausiai paties mero Visvaldo Matijošaičio.
 Anot A. Murausko, Kaune galima tik viena nuomonė – merijos, greičiausiai paties mero Visvaldo Matijošaičio.
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Tėvai kyla į karą su Kauno valdžia dėl vaikų maitinimo.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 13, 2017, 11:00 AM, atnaujinta Nov 13, 2017, 2:05 PM

Kalbėdamas spaudos konferencijoje jis apgailestavo, kad joje dalyvauti atsisakė mokyklų bei darželių vadovai. Pasak A.Murausko, tam yra viena priežastis – jie bijo. „Jie nedalyvauja čia dėl vienos priežasties – jie bijo. Bijo dėl pasekmių, dėl pragyvenimo, nes jiems daromas spaudimas iš Kauno merijos“, – teigė A.Murauskas.

Konfliktas dėl maisto vaikams

LTF vadovas pirmadienį kalbėjo apie tai, kad Kauno miesto savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi aptarti mitybos vaikų darželiuose gerinimą. Vis dėlto jis teigė, kad darbo grupėje iš karto jautėsi, kad savivaldybė siekė nušalinti tėvus nuo sprendimo priėmimo dėl maisto produktų pirkimo darželiams ir būtino centralizuoto maisto produktų pirkimo įvedimo.

„Darbo grupė šiam ketinimui aiškiai nepritarė, nes organizuojant centralizuoto maisto produktų įsigijimo viešuosius pirkimus eliminuojama galimybė nekviesti jau susikompramitavusių bendrovių, kurios sistemingai nekokybiškus maisto produktus yra tiekusios arba tebetiekia kitoms įstaigoms“, – aiškino A.Murauskas.

Jo teigimu, centralizuotai perkant maisto produktus tiekėjas gali būti nepatikimas ir ugdymo įstaigoms teikti nekokybiškus produktus, kurių etiketėse nurodyta informacija gali neatitikti tikrųjų produktų savybių.

LTF vadovas įžvelgė sunerimti keliantį aspektą. Anot jo, darbo grupėje buvo pritarta, kad visų pirma reikia parengti ir patvirtinti sveikatą labiau tausojančius valgiaraščius ir tokio po to nuspręsti, kokių maisto produktų reikia,

„Nesuvokiu, kodėl savivaldybė taip skuba ir pirkimą vykdo pagal senus valgiaraščius“, – piktinosi LTF vadovas.

Nustebino protokolas

A.Murauskas pasakojo, kad jį labai nustebino darbo grupei vadovaujančio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Nijolės Putrienės atsiųstas grupės posėdžio protokolas, kuriame įrašyta, kad darbo grupės nariai neva pritarė centralizuotam maisto produktų tiekimui.

„Tai netiesa – darbo grupė atmetė centralizuoto maisto produktų pirkimo svarstymą, nes tam nėra poreikio, o savivaldybės pateikti argumentai buvo mažareiškmiai. Be to, maisto produktų pirkimo klausimas buvo ir per ankstyvas, nes pirmiausia reikia atnaujinti valgiaraščius.

Darbo grupė vėlesniuose posėdžiuose ir koncentravosi į valgiaraščių, virtuvėlių atnaujinimo, darbuotojų ir tėvų švietimo klausimų svarstymą“, – kalbėjo A.Murauskas.

Kiekviename darbo grupės susirinkime savivaldybės atstovai, kaip pasakojo A.Murauskas, vis bandė prakišti maisto pirkimo centralizavimo klausimą, gundė galimybe darželiams rinktis centralizuotą ar decentralizuotą pirkimą.

Tačiau, A.Murausko teigimu, formuluotė, kad bus galima rinktis tarp centralizuoto ir necentralizuoto variantų tebuvo graži kalba. Anot jo, LTF turi pagrįstų įtarimų, kad įstaigų vadovams bus daromas spaudimas, jog šie rinktųsi centralizuotąjį variantą.

Centralizuoti maisto produktų viešojo pirkimo projekte, pasak LTF vadovo, buvo pastebėta nemalonių ir ne vartotojo naudai veikiančių dalykų.

„Prekes darželiams galės teikti nebūtinai tas dalyvis, kuris laimėjo konkursą. Jis galės samdyti subtiekėją. Tai reiškia, kad realiai konkursą gali laimėti penkios įmonės, tačiau galimybė iš jų rinktis tik imituojama, nes nėra saugiklio, kad šie laimėtojai nebus kurios nors bendrovės dukterinės įmonės, kurios vėliau persamdys savo motininę įmonę ir taip įsivyraus vienvaldystė, nebeliks taip deklaruojamos konkurencijos“, – kalbėjo A.Murauskas.

Bauginami mokyklų vadovai?

Dar visai neseniai LTF viešai džiaugėsi, kad Kaune prasidėjo dialogas tarp visuomeninių organizacijų ir miesto savivaldos.

„Dalijau asmeninius patarimus kitoms organizacijoms, raginau juos mažiau kritikuoti savivaldybę ir imtis dialogo paieškų su Kauno valdžia. Dabar jau supratau, kodėl tie žmonės, kurie kelia klausimus dėl medžių išsaugojimo, dėl šaligatvių remonto, parkų pertvarkos, kodėl jie nesusišneka su savivaldybe. Su ja susišnekėti neįmanoma“, – teigė A.Murauskas.

Anot jo, Kaune galima tik viena nuomonė – merijos, greičiausiai paties mero Visvaldo Matijošaičio.

Jis teigė įsitikinęs, kad „Vieningo Kauno“, kurio vedlys yra meras, rinkiminiai pažadai, kad bus siekiama bendruomenių telkimo, stiprinimo, tarimosi su jomis, buvo melas. A.Murauskas teigė, kad Kauno miestas su visuomeninėmis organizacijoms bando kalbėtis tik todėl, kad vėliau jų vardu galėtų manipuliuoti, pasitelkti įvaizdžio gerinimui.

Demokratijos ir jos principų paniekinimą, A.Murauskas vadina vienu svarbiausių Kaune nutikusių neigiamų įvykių. Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu nėra viešai skelbiama švietimo įstaigų vadovų pusė.

„Jie bijo duoti interviu, nes bijo būti persekiojami. Savivaldybės administracijos direktorius yra išleidęs įsakymą, kad bet kuris interviu turi būti suderintas. Kitu atveju vaikų darželių, mokyklų direktoriai kviečiami ant kilimėlio ir gauna pylos“, – teigė A.Murauskas.

Atsakė į klausimus

A.Murauskui dar nebaigus dalyvauti spaudos konferencijoje, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė suskubo atsakyti į tėvų turimus klausimus

- Ar diegiamos naujovės reiškia, kad maistas į darželius bus gaminamas ir vežamas iš kitur?

- Jokiu būdu ne. Visi patiekalai ir toliau įprastai bus ruošiami darželių virtuvėse, o tai darys tos pačios virėjos. Naujovės ir pokyčiai aprėpia tik patį į virtuves patenkančių produktų pirkimą.

- Ar įgyvendinus pokyčius, nebus taupoma vaikų sąskaita?

- Pagrindinis šių permainų tikslas – ne sutaupyti, bet pagaliau įvesti tvarką, kad ant mūsų vaikų stalų patektų tik šviežias, kokybiškas ir svarbiausia – sveikas maistas. Perkant produktus jie suskirstyti į aštuonias grupes ir bus perkami atskirai. Kiekvienoje iš kategorijų bus pasirenkami penki tiekėjai, su kuriais savivaldybė sudarys preliminarias sutartis, užfiksuos kainų „lubas“, o toliau darželiai galės pasirinkti sau tinkamiausius.

- Ar darželinukų tėvai turėtų dėl ko nors nerimauti?

- Visai nėra dėl ko nuogąstauti. Kauniečiai, leidžiantys vaikus į tvarkingus darželius ir iki šiol neturėję nusiskundimų dėl maitinimo, pokyčių ir nepajus. Tuo metu kitose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur pasitaikydavo įvairių problemų, naujovės išeis į gerą ir tėveliai tuo netruks įsitikinti.

- Kam apskritai prireikė keisti seną nusistovėjusią pirkimų tvarką ir kuo naujoji bus geresnė?

- Perkant maisto produktus atskirai, pasitaiko nesąžiningų atvejų, kai už vienodus produktus mokama kone dvigubai brangiau. Pavyzdžiui, net iš to paties tiekėjo perkant identiškus pieno produktus, kai kurie darželiai mokėdavo iki trečdalio brangiau. Be to, pasitaiko atvejų, kuomet perkami produktai neatitinka vaikų mitybos specialistų rekomendacijų ir neturi nieko bendro su sveika gyvenseną.

- Ar kartu atsinaujins ir valgiaraščiai vaikų darželiuose?

- Kol kas kardinalių permainų šioje srityje nesiimsime, tačiau ligšioliniai meniu tikrai bus koreguojami. Iki šiol darželiuose buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kai į auklėtinių dienos valgiaraščius pakliūdavo draudžiamas ar nerekomenduotinas maistas – rūkyti mėsos gaminiai, saldumynai, saldinti gėrimai. Nuo šiol prioritetu bus švieži mėsos produktai, daržovės, vaisiai bei uogos. Tai nepalyginamai sveikesnė alternatyva vaikų mityboje.

- Kaip keisis kaina, kurią už vaikų maitinimą darželiuose mokės tėveliai?

- Maitinimo paslaugų kainas vaikų lopšeliuose ir darželiuose dar 2014 metais savo sprendimu patvirtino Kauno miesto taryba. Kainos išliks tokios pačios.

- Ar naująja pirkimų tvarka nebus proteguojami kokie nors konkretūs tiekėjai?

- Anaiptol. Pernai maisto produktams įsigyti buvo išleista 4,3 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų – darželinukų tėvų pinigai. Juos iš esmės pasidalino 6 pagrindiniai tiekėjai. Naujajame konkurse kitiems metams visi produktai perkami 8 skirtingose kategorijose, o kiekvienoje iš jų renkama po 5 tiekėjus. Taigi iš viso kitąmet gali būti net iki 40 tiekėjų, tarp kurių ir ekologiniai ūkiai, kitas smulkusis verslas.

- Kur garantijos, kad įsigaliojus naujai pirkimų tvarkai, tiekėjai nepiktnaudžiaus, siūlydami nekokybišką produkciją?

- Į tai kreipiame labai didelį dėmesį. Pirmiausiai, visi konkurse panorę dalyvauti potencialūs tiekėjai bus nuodugniai patikrinti. Su konkurso laimėtojais bus sudarytos sutartys, kuriose bus numatytos griežtos itin sąlygos. Jos užtikrins, kad darželius visada laiku pasiektų švieži ir kokybiški produktai. Antraip tiekėjams grės baudos, o pažeidimams pasikartojus, sutartys apskritai bus nutrauktos.

- Ar imantis pokyčių, buvo išklausyta visų suinteresuotų pusių ir specialistų nuomonės?

- Naują ir skaidrią platformą kūrė iš skirtingų institucijų suburta komanda, kurioje savivaldybės specialistai dirbo kartu su Lietuvos tėvų forumo, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais, mitybos specialistais, Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetų mokslininkais.

- Kada viskas pradės veikti?

- Pirkimai jau pradėti. Gruodį paaiškės, kas laimėjo konkursuose. Planuojame, kad darželiai sveikus ir kokybiškus maisto produktus pagal naująją tvarką pradės pirkti nuo kitų metų kovo pradžios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.