* * *
Bartas, žinoma, į rojų pateks. Genijams rojus anksčiau ar vėliau atveria duris. Tik, žinoma, prieš tai labai kentės skaistykloje.
Skaistykla bus panaši į kino aikštelę. Viskas vyks labai lėtai, kaip ir Barto filmuose. Filmuojama vienu ilgu kadru. Operatorius bus Šimašius. Jis, žinoma, visą laiką šypsosis.
Siužetas: Bartas ateina į kambarį. Ten sėdi ir į jį žiūri sužavėtu, be galo pagarbiu ir net viliojančiu žvilgsniu tokia merga. Bartas iš kišenės išsitraukia vyno butelį. Merga jį išgeria vienu mauku. Tada Bartas ją nurengia, jinai jam šiek tiek padeda, šiek tiek trukdo - tipo, kaip įprasta. Tada Bartas ją paliečia, o ji kad suriks: „Bartai, tu man šlykštus!“
Išeina feminisčių choras ir skanduoja antiseksistinius šūkius. Bartas apsiverkia o merga ima laužti jam pirštus. Bartas iš skausmo čiumpa televizorių ir bėga su juo į kalną. Tada Šimašius pareikalauja kito dublio ir viskas kartojasi be galo be krašto.
Jeigu rimtai, man į Lietuvą baisu grįžti - Lietuvoje blogiau nei blogiausiam pragare. Normalius žmones užpuolė teisuoliai ir pjauna juos kaip avis. Tapinas visai išprotėjo - su chebryte terorizuoja menininkus su tuo savo Sputniku. Negi Tapinas nesupranta, kad menininkai yra labai užsiėmę žmonės ir tokiom nesąmonėm tiesiog neturi laiko?
Šimašiaus poelgis - beprecedentis. Kur tai nuves? Ar neatims iš manęs Šimašius, tarkime, teatro, pamatęs mane gatvėje išgėrusį?
