„Aš neminiu jokių pavardžių, bet man iš kelių šaltinių, kurie pažinojo Liną, minėjo: „Žiūrėkit į tai, kad Lino aplinkoje galbūt yra žmonių, kurie irgi vartoja alkoholį“, – sako B.Matelis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir B.Matelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Jūs per šią savaitę tapote savotišku L.Balsio atstovu spaudai. Jo šeima pranešė, kad L.Balsys yra ligoninėje, jam uždrausta bendrauti telefonu. Gal jūs kalbėjotės su šeima ir žinote, kaip jis jaučiasi, kokia jo situacija?
– Situacija – keistoka. Su L.Balsiu po to atvejo nesu kalbėjęs, šiuo metu su artimaisiais nesikalbėjau, kadangi jo žmona per padėjėją perdavė, kad bendrauti nenori. Visa situacija yra keistoka, nuo pat pradžių ji įgavo emocinį foną, atsirado dvi nuomonės ir abidvi kraštutinės.
Viena nuomonė, kaip šiandien P.Gražulis pareiškė, kad nekaltas, patyčios vyksta. Yra ir tokių pasakymų, kad jis išvis gal negeria, mes visi išsigalvojam.
Kita nuomonė, kad jis absoliučiai visus metus, nuo kadencijos pradžios tokios pat būklės vaikščiojo į Seimą, važinėjo automobiliu, o mes, Seimo nariai, nieko nematėm. Vidurinės nuomonės išsakyta kaip ir nebuvo.
Kad nebekiltų tokių diskusijų, galiu pasakyti, kad iš tiesų L.Balsys turi problemų su alkoholiu. Kiek jos didelės ar ne – ne man spręsti, bet manau, kad jis pasiekė lygį, kai jam iš tiesų reikia gydytis. Galiu tiesiai pasakyti – tikrai yra alkoholikas. Jis pats tą turi sau pasakyti.
– Kodėl jūs taip teigiate? Ar jūs žinote šiek tiek daugiau, ar jis jums pasirodė kitoks?
– Prieš ateidamas, pavarčiau žinutes savo telefone, kurios buvo rašytos visus metus. Kai vyksta frakcijos pasitarimai, kiekvieną kartą gaudavau žinutę, kad vyks frakcijos pasitarimas. Jeigu žiūrėsime eigą nuo kadencijos pradžios, metų pradžioje visuomet frakcijos pasitarimai kažkokie įvykdavo.
Bėda pas mus galbūt buvo ta, kad nebuvo jokių protokolų, kas ką sakė, kas ką siūlė, gali ateit, gali neateit, buvo šiek tiek laisvas stilius.
Tie posėdžiai visada vykdavo. L.Balsys, kiek aš jį esu matęs per visą kadenciją, galbūt buvo daugiausia du kartus, o gal tik vieną kartą, kai aš sėdėjau priekyje jo posėdžių salėje, jis už manęs ir kai jis grįžo po pietų, pajutau lyg tai alkoholio kvapą. Vieną kartą pajutau, galbūt du.
Bet mes žinom tokių atvejų, kai žurnalistai buvo nufotografavę per pietų pertrauką, kai ponas Salamakinas alų gėrė. Aš tam nepritariu, per pietus pats alkoholio nevartoju ir apskritai stengiuosi kuo mažiau, bet jei Salamakinas išgėrė bokalą alaus, ar turėčiau kviesti policiją tikrinti?
Šiuo atveju su L.Balsiu irgi taip pat. Galiu pasakyti visiškai sąžiningai, aš su juo nei mokiausi, nei esu dirbęs, artimai nepažinojau. Tą, kad jis turi problemų su alkoholiu, aš pats sužinojau tik gal rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
– Jums irgi kažkas pasakė?
– Aš tiesiog pamačiau, kad jo nėra ir vieną dieną jis atėjo visiškai – galiu atvirai pasakyti, tada kalbėjau su A.Maldeikiene, pasižiūrėjau į Lino veidą, akys buvo tiek sukritusios, kad aš pasakiau: „Dar karsto trūksta prie to vaizdo“. Atrodė tragiškai, kur kas baisiau, nei tuo metu, kai pūtė į alkotesterį.
– Kodėl frakcija tiek laiko niekam nieko nesakė, nepranešė ir viskas dabar virto skandalu?
– Aš dabar apie tai ir šneku. Jeigu pavasarį, žiemą kažkokie posėdžiai įvykdavo, kažkokį kvapą esu užuodęs, daugiau apie jį nieko nebuvau girdėjęs. Ir štai, ateina ruduo ir pasipila žinutės – bus posėdis frakcijos. Ryte ateina kita žinia – posėdžio nebus.
Ateina seniūnų sueiga – L.Balsys dalyvaus, vėliau ateina A.Maldeikienei žinutė, kad jis nedalyvaus. Prasidėjo tokie tampymai. Aš rugsėjo pabaigoje nieko tvirto nežinojau ir paklausiau, kur Linas, gal komandiruotėj?
Jis dirba Europos reikalų komitete, maža ką. A.Maldeikienė tiesiai pasakė: „Geria“. Kategoriškai pasakė, man rūpi, aš ne seniūnas, bet nuėjau pas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę R.Tamašunienę ir paklausiau, ar iš tiesų L.Balsys turi nedarbingumo lapelį, ar serga, ar skambino. Ji pasitikslino, nes tai yra jos darbas, ir pasakė: „Taip, L.Balsys serga“.
Bet kuo jis serga, niekas nežinojo. A.Maldeikienė jau spalio mėnesį pradėjo kalbėti, kad galbūt jis piktnaudžiauja alkoholiu.
– Bet jūs nekėlėte šio klausimo į viešumą?
– Ir tada mes šito klausimo iš karto nekėlėm, bet buvo pasiūlymas L.Balsiui pasitraukti iš seniūno pareigų. Man regis, A.Maldeikienė buvo informavusi kažką iš Seimo vadovybės, be to, paskutinėje seniūnų sueigoje L.Balsys atėjo su dideliu kvapu. Ten sėdi visas Seimo vadovybė.
– Kitaip sakant, visi matė?
– Taip, bet čia buvo jau paskutinės dienos. Ir tada L.Balsiui buvo pasiūlyta pasitraukti iš seniūno pareigų, paskelbėm rinkimus, A.Maldeikienė atsistatydino iš pavaduotojo pareigų. Tada atėjo piktas L.Balsio laiškas A.Maldeikienei, apie kurį buvo rašyta. Tada Aušra pradėjo pasakoti atvirai.
Tiesą sakant, aš pamačiau, kad kitaip neįmanoma išspręsti, o žmogus turi problemų ir jis jų nenori matyti, aš buvau tas žmogus, kuris informavo žiniasklaidą, kad mes turime tokių bėdų ir rinksime kitą seniūną. Sekančią dieną viskas sprogo.
– Kai kam gali susidaryti įspūdis, kad jūs, tiek laiko nepranešdami, bandėte dangstyti šį žmogų?
– Kalbant apie Liną yra nuomonė, kad jis visus metus taip gėrė. Įsivaizduokime, žiemą, pavasarį kažkokie posėdžiai vyksta, kažkiek darbas juda į priekį. Jokių didelių pravaikštų nebuvo ir staiga mes išeinam atostogauti.
Mano nuomone, vasarą jis puolė į duobę, ilgalaikį alkoholio vartojimą ir visą vasarą, kiek man teko girdėti, jis gyveno su alkoholiu, o rugsėjo mėnesį jis jau nebegalėjo atsikelti. Jis dar bandė ateiti, bet nebegalėjo išlipti iš tos duobės. Kai mes pamatėme, kad jis iš tikrųjų yra toje duobėje, mes apie tai pranešėme visuomenei.
– Ar pranešti žiniasklaidai buvo teisingiausias sprendimas? Gal reikėjo padėti žmogui?
– Kuo toliau, tuo labiau manau, kad tai buvo teisingas sprendimas. Kai dabar pasiklausome psichologų, psichoanalitikų, jų nuomonė irgi tokia.
– Kalbėkime apie žmogiškumą. Jūs – kolegos, galėjote bandyti su juo kalbėtis, pasiūlyti atitinkamas reabilitacijos programas. Gal teisūs ir tie, kurie sako, kad tokios būsenos žmogus nežinia, ką gali dar padaryti, kai iš visuomenės yra toks spaudimas?
– Kai kalbėjau su viena Seimo nare, kuri praeitoje kadencijoje dirbo greta L.Balsio, jokių bėdų, duobių jo gyvenime nebuvo. Bet kvapas, matyt, irgi sklisdavo. Ta Seimo narė dirbo su juo, šnekėjo ir siūlė jam kažkaip sustoti. Bet galėčiau pasakyti ir kitą nuomonę. O jeigu mes glostysime jį?
Manau, kad sustabdę jį, galbūt išgelbėjom: aš savo vaiką, galbūt kito žmogaus vaiką. Jis girtas galėjo bet kada nutrenkti vaiką. Tai, kad puola, A.Tapinas išsityčioja – galbūt mes turime teisę savo vaikus apsaugoti nuo tokių žmonių, kurie pėsčiųjų perėjoje gali partrenkti mūsų vaikus?
– Sakoma, kad gulinčio nemuša.
– Gulinčio nemuša, tada mes turime laukti, kol jie ištaškys mūsų vaikus ir tada? Manau, kad glostymo etapas buvo pasibaigęs. Dar galima šnekėti iki tos duobės, pasiklausykime, kaip E.Vareikis pasakoja, kad reikia jam duoti suprasti, kad nebebus toleruojamas toks jo elgesys.
– Jūsų manymu, policijos reakcija nebuvo perteklinė – kopėčios, bandymas patekti į namus?
– Kadangi aš tuo metu buvau Seime, kai jį vaikėsi po Vilnių, tą atmosferą jaučiau Seimo salėje. Seimo nariai prieidavo, sako: „Na ir šposą iškrėtė, kaip mažas vaikas“. Sėdo, išvažiavo ir pasislėpė. Seimo pirmininko pavaduotoja atėjo pas mane ir sako: „Gal tu gali bandyti kažkaip susisiekti, bent jau sužinoti“ – maža ką mes žinom, gal žmogus, pagautas streso, nuvažiavo į mišką nusižudyti.
– Jūs bandėte susisiekti?
– Aš tada jam parašiau žinutę: „Linai, aš noriu padėt“. Aš sutinku su tuo, kad jis tą vakarą buvo patekęs į spąstus, aš jaučiau iš pokalbio su juo. Įsivaizduokim tokią situacija: žiniasklaida patikrino, užpuolė, visi su kamerom laksto, Seimo vadovybė smerkia, per radiją Seimo vadovybė aiškina, kad bus apkalta.
Staiga viskas gyvenime griūva, jis, apimtas panikos, sėda į automobilį ir išvažiuoja, galimai išgėręs, o grįžęs namo mato, kad jo namas apsuptas policijos automobilių. Aš, jausdamas atmosferą ir jo būseną, tą vakarą nei smerkt jį norėjau, nei mokyt, nei auklėti. Aš norėjau sumažinti įtampą, kad policijos pareigūnai kuo greičiau pasitrauktų nuo jo namo.
– Jis pats nepasakė, kad turi problemų, gailisi?
– Ne. Jis laikėsi savo, o paskutinė žinutė, kuri yra atsiųsta: „Jokių parodymų aš neduosiu, niekam nesiaiškinsiu, mane persekioja, tegu važiuoja policija į Naujininkus, tegu ten aiškinasi, o aš esu persekiojamas“. Tokia buvo pozicija, o derybos vyko taip, aš iki tol nesakiau: pasakyti, į viešumą išeiti, gali mane smerkti, kodėl aš prašnekau, pradėjau visiems pasakoti, ką aš šnekuosi su juo, buvo kaip ir mūsų bendras planas su Linu. Jo buvo prašymas sutarti su policija, kad jie pasitrauktų.
Aš paskambinau komisarui, komisaras sako: „Kokiu pagrindu aš pasitrauksiu? Viešai yra žinoma, kad jis yra dingęs be žinios. Mes nežinom, ar jis yra adekvatus. Mes pasitrauksim, jis išvažiuos su automobiliu, kažką išdaužys, sušaudys“. Visko galėjo atsitikti tokioje būsenoje. Komisaras teisus, jis nežino, kokia yra situacija, o vieša opinija buvo vienareikšmiška. Tada aš paskambinau Linui, policijos komisaras sako: „Gal įsileis“, Linas buvo kategoriškas, tikrai neįsileis.
Sakau: „Gal aš atvažiuosiu, kartu su pareigūnu užeisiu, kad tau būtų komforto daugiau šnekėtis su pareigūnais, padėsim“. Jis kategoriškai: „Ne, aš niekam nesiaiškinsiu“. Mes su Linu šnekėdami ir sakom, kad gal reikia paviešinti visą tai, kad Linas namuose, jis yra adekvatus. Iš tikrųjų, jis man neatrodė daugiau girtas, nei Seime, kalbėjo be jokio pykčio ir įtampos, normalus žmogus, galbūt kažkiek apimtas panikos, kad jį apsupo.
Kai viskas išėjo į viešumą, kad ten viskas yra tvarkoje, policijos pareigūnai man paskambino, aš ir komisaro paprašiau, kad pasakytų, kad aš su juo bendrauju, viskas gerai.
Kai informacija buvo išplatinta, policijai matyt pasirodė, kad vieša opinija yra kitokia, kad iš tiesų visi žino, kad jis gyvas, sveikas, saugus, neagresyvus ir tada, vadovaudamiesi vieša opinija, pasitraukė. Toks buvo mūsų planas. Mane smerkė, kodėl jo nepuolu ar neaiškinu, o mano tikslas buvo įtampą nuimti, nes Linui reikėjo bent siauro išėjimo.
– Jis jumis pasitikėjo?
– Manau, kad taip. Jis vėliau atsiuntė žinučių, kai aš tą planą jam pasiūliau, jis man labai dėkojo, gal 3–4 kartus: „Ačiū Broniau, tu man padėjai“. Aš suprantu, kad turėjau veikti toje siauroje situacijoje, kad bent vieną mažą išėjimą jam parodyt, vėliau išsiaiškinsim – bus policija, apklaus ir baus, bet tuo momentu reikėjo įtampą nuimti ir aš džiaugiuosi, kad tai pavyko.
– Kaip galvojate, kaip jis elgsis? Kažkada vistiek jis turės grįžti, kažką pasakyti, priimti sprendimus?
– Paskutinis įspūdis – galbūt ne koks. Aš buvau, berods penktadienį išplatinęs žinutę, kad gavau dar kažkokios informacijos apie jį ir noriu su juo susitikti. Tada skambinau, rašiau žinutes jam, kad noriu pas jį atvažiuoti, nes kai ką norėjau patikslinti. Iš esmės gali keistis situacija.
Mes žinome, nereikia būti dideliu psichologu, kad įmanoma tos ligos atsikratyti, išgyti, jeigu tu dedi labai dideles pastangas, nori pagyti. Ko gero, 100 kartų sunkiau tai padaryti, jeigu tavo aplinkoje irgi yra geriančių žmonių.
– Ką norite pasakyti?
– Aš neminiu jokių pavardžių, bet man iš kelių šaltinių, kurie pažinojo Liną, minėjo: „Žiūrėkit į tai, kad Lino aplinkoje galbūt yra žmonių, kurie irgi vartoja alkoholį“. Dabar įsivaizduojate: Seimo vadovybė, visi mes kalbame, kaip reikia padėti, užjaučiame, suprantame, o kita vertus, mes nežinome, kad ten yra tokia situacija, jeigu ji tokia yra.
Tai mūsų visos pastangos – kaip žirniai į sieną. Absoliučiai jokios naudos. Jis grįš iš ligoninės, galbūt eis į posėdį po savaitės ar dviejų, pasėdės ir vėl puls į tą duobę. Mano tikslas buvo susitikti savaitgalį su juo, aš jam rašiau žinutes, aš norėjau jo akis pamatyti.
Aš jam parašiau žinutes: „Linai, parenkim planą“. Aš, kaip frakcijos seniūnas, jam padėsiu, abu mes žurnalistai, išmanom šitą darbą – paruoškim planą, kaip iš tos krizės išeiti.
Jam netgi telefonu užsimindavau, kad nori nenori, reikės pripažinti klaidas, galbūt atsiprašyti. Sako: „Ne, aš ateisiu antradienį į posėdį, viskas bus gerai, tegul ten vaikšto tie žurnalistai iš paskos. Truputėlį pavaikščios ir paleis“.
Sakau: „Ne, nepaleis. Jeigu ateisi antradienį, pirmiausia turėsi surengti spaudos konferenciją ir ten labai smulkiai viską paaiškinti“. Negerai, kai Seimo narys, galimai išgėręs, laksto po Vilnių.
– Koks jums susidaro įspūdis, ar jis ketina viešai išeiti ir kalbėti?
– Iš to, kiek bendravau, būdavo momentai, kai jis lyg ir suprasdavo, įsiklausydavo, kai aš jam kalbėdavau konkrečiais pavyzdžiais, kaip žmonėms baigiasi. Aš nesistengiau jo spausti, kad tu alkoholikas, bet sakiau apie tai, kad tavo gyvenimas nebe toks komfortiškas.
Jis kalba apie tai, kad kiekvieną rytą bėga 3 km krosą, bet aš jam sakau: „Linai, jeigu nori gyventi, gal nebebėgiok kroso?“. Aš sutinku su jo nuomone, kad jis bėgioja, bet aš jam bandau patarti, ką jis turėtų daryti. Vis tik, jis kaip guma – išklauso ir vėl atgal atšoka. Dabar spręsti būtų labai sunku.
Šiuo metu labai daug priklauso nuo jo aplinkos ir jo artimųjų, ką jam patars. Iš to, ką mes dabar gavome, pranešimų, kurie net nepasirašyti – du sakiniai ir „L.Balsio artimieji“. Kas tie artimieji? Kas prisiima atsakomybę už tuos žodžius, kad Linas yra ligoninėje ir kad jis padarė išvadas? Niekas neprisiima.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
