Švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei šiomis dienomis tenka atremti įtarimus, ar jos patvirtinta naujoji egzamino tvarka nebuvo skirta palengvinti gyvenimą dvyliktokei dukrai.
Mokslo metų viduryje staiga atsiradę pokyčiai numato, kad jau šį pavasarį abiturientai per lietuvių kalbos egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinius.
Tiek rašydami literatūrinį, tiek samprotaujamąjį rašinį nuo šiol moksleiviai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, o galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomosios ugdymo programos.
Be to, pakoreguota egzamino vertinimo tvarka – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema.
Nors kai kurie specialistai nuogąstauja, kad moksleiviai gali nusigręžti nuo lietuvių autorių kūrinių ir mažiau skaityti, vis dėlto nemaža dalis pedagogų pakeitimus sveikina – esą moksleiviai dabar nespėja įsigilinti į visą privalomos literatūros sąrašą.
Būsimomis naujovėmis džiaugiasi ir ministrė J.Petrauskienė, tačiau galimo interesų konflikto savo veiksmuose neįžvelgia. „Manau, visi Lietuvos moksleiviai nusipelnė kokybės stiprinimo“, – sakė ministrė, paklausta, ar jai nekilo dvejonių, kad pakeitimai gali būti siejami su egzamino palengvinimu dukrai.
J.Petrauskienė teigė, kad jokia dilema jos nekankino, ji net nesvarstė galimybės pakeitimų atidėti vėlesniam laikui.
„Aš manau, mes turime orientuotis į mokytojų, moksleivių ir švietimo bendruomenės poreikius. Taip, mano dukra dvyliktokė ir ją taip pat palies sprendimas pakelti stojimo į aukštąsias mokyklas balą, mokslo metų prailginimas. Tie sprendimai paliečia visus, mano vaikus – taip pat. Aš nesprendžiau jokios dilemos – aš manau, kad turiu atlikti savo pareigas ir funkcijas“, – atsakė ministrė.
Ji pareiškė, kad egzaminų tvarką siekiama tobulinti nuolat ir šis atvejis esą nėra išskirtinis. „Siūlymai buvo aptariami su mokytojų ir moksleivių bendruomene, plačios diskusijos dėl lietuvių kalbos egzamino reikalavimų vyko ir šį pavasarį“, – savo sprendimą aiškino ministrė.
Anot ministerijos vadovybės, priimti pakeitimai padidins egzaminų kokybę. „Juk mokytis turime ne vien dėl egzaminų, turime užtikrinti, kad mūsų abiturientai galėtų pademonstruoti visas žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurias įgyja mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros“, – aiškino J.Petrauskienė.
Palengvinimą palankiai vertina ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentė Nijolė Bartašiūnienė.
Jos nuomone, pakeitimai bus naudingi mokant moksleivius giliau analizuoti. Tam esą dabar neužtekdavo laiko.
„Kiekvienas mokytojas pagal vaikų greitį, gebėjimus, turėjo spręsti dilemą: ar vaidinti, kad esame greitojo maisto restorane ir literatūrą valgyti kaip kokius patiekalus, tada kaip kokioje karuselėje tie kūriniai sukdavosi, vaikų neužkabindavo.
Kita vertus, kai kurie kūriniai yra visiškai nebeaktualūs, tai mokytojai paprastai proceso metu atrinkdavo. Per egzaminą būdavo pasiūlomi keli autoriai ir jeigu nė vienu iš jų nepasiremdavai, egzamino neišlaikydavai. Bet įsivaizduokime situaciją, kad galbūt mokytoja jo nepasirinko arba galbūt vaikas tuo metu sirgo“, – BNS sakė N.Bartašiūnienė.
Tuo metu Lituanistų sambūrio valdybos pirmininkė Dainora Eigminienė naujoves kritikavo.
Ji mano, kad lietuvių literatūra turi likti prioritetine. „Dabar priimtų sprendimų kontekste Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas, o kartu ir nacionalinė kultūra, Lietuvos Respublikos mokykloje tampa nuvertinta labiau nei sovietmečiu. Lyg ji būtų nevisavertė ar nesvarbi“, – kalbėdama su BNS piktinosi D.Eigminienė.
