„Rytoj Lietuvos kariuomenė žengia į šimtuosius savo metus. Tai ne tik solidus jubiliejus, bet turime žinoti, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo turime sudėtingiausią saugumo situaciją. Nežiūrint to, Lietuva neturėjo tiek sąjungininkų ir garantijų, kiek dabar“, – žurnalistams trečiadienį sakė krašto apsaugos ministras.
R.Karoblis išvardino, jo manymu, svarbiausius dar šių metų darbus. Anot krašto apsaugos ministro. Tai yra priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Lietuvoje, pasirašyta sutartis dėl vidutinio nuotolio oro gynybos, taip pat – didžiausias skaičius atėjusių į privalomą karo tarnybą.
„Džiugu, kad praktiškai visi šauktiniai yra savanoriai, ši tendencija tęsiasi“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Džiugina finansavimo didėjimas
Krašto apsaugos ministras, kaip esminį, ateinančių, 2018 metų aspektą įvardijo lėšų gynybai kėlimą.
„Kitais metais, pirmiausia reikia paminėti didžiulį pasiekimą dėl krašto gynybos finansavimo. Mes pirmą kartą pasiekėme 2 procentus Bendro vidaus produkto. Tai stiprus ir didelis žingsnis. Tai yra grindys, tik pati pradžia, turime siekti didesnio finansavimo, ilgus metus jis buvo tiesiog per mažas“, – pasakojo R.Karoblis.
Ministro teigimu, Lietuvos kariuomenė savo šimtmetį pasitinka geriausiai pasirengusi.
Reikia kaupti rezervą
Kariuomenės vadas Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas tikino, kad esminis ateinančių metų darbas – kaupti rezervą.
„Didieji projektai yra visiems žinomi – tai pėstininkų kovos mašinos, sunkvežimiai, prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė. Labai didelių rezervų neturisime. Todėl pagrindinis aspektas yra atsargų kaupimas.
Jo teigimu, šiemet baigtas ir karių aprūpinimas. „Aprūpinimas ginkluote yra tikrai baigtas. Visi kariai aprūpinti reikalinga ekipuote“, – sakė kariuomenės vadas.
Jo teigimu, ilgai keltos problemos dėl netolygių maitinimo sąlygų, taip pat nebėra. „Padidinus Lietuvos karių maitinimo finansavimą, visi gauna geresnes sąlygas. Ir egzistavusi problema, kad užsienio šalių kariai Lietuvoje yra maitinami geriau, jeu nebegzistuoja“, -
Padidintas šauktinių skaičius
Krašto apsaugos ministras R.Karoblis taip pat paaiškino ir padidintą į karinę tarnybą šaukiamų asmenų skačių.
„Tai yra nuolatinis procesas. Norėtųsi daugiau, bet visą laiką buvo atsižvelgiama į infrastruktūros galimybes. Tai yra palaipsninis procesas. Gali būti, kad bus dar vienas didinimo etapas. Tai yra absoliutus pozityvas“, – situaciją vertino R.Karoblis.
2018 metų sausio mėnesį į kariuomenę bus pašaukta 3800 jaunuolių. Šiemet kariuomenėje tarnauja arba rengiasi pradėti tarnybą kiek daugiau nei 3500 vaikinų ir merginų.
Svarsto kaip kovoti su „Islamo valstybe“
Baltijos šalys tariasi, kaip prisidėti prie tarptautinės bendruomenės kovos Artimuosiuose rytuose su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
Lietuva rengiasi į Iraką siųsti Specialiųjų operacijų pajėgas.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsisakė planų į Iraką siųsti bendrą Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną, tačiau šiuo metu svarstomi kiti bendradarbiavimo būdai.
„Iš pradžių buvo idėja padaryti bendrą eskadroną, šiuo metu planai yra šiek tiek pasikeitę“, – žurnalistams trečiadienį sakė generolas.
„Šiaip ar taip tai bus bendras padalinys“, – teigė karininkas.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sakė, kad prie bendro kuriamo vieneto Specialiųjų operacijų pajėgomis turėtų prisidėti Lietuva ir Latvija, o Estija jį turėtų papildyti kitais pajėgumais.
Seimas spalį leido į Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos teritoriją nuo 2018-ųjų išsiųsti iki 30-ies karių, jie galės neapsiriboti buvimu mokymo bazėse, skirtingai nei šiuo metu Irake vietos pajėgas apmokantys Lietuvos kariuomenės instruktoriai.
Toks parlamento mandatas leistų Specialiųjų operacijų pajėgoms veikti ir Sirijoje, tačiau tai mažai tikėtina turint omenyje, kad koalicijos operacijos šiuo metu yra sutelktos Irake, teigia pareigūnai.
Pajėgos į Artimuosius Rytus turėtų išvykti kitų metų pradžioje.
