Popiežiaus vizitas bus trumpas, Lietuvoje jis pabus vos tik dieną. Nuogąstaujama, kad tikintieji popiežiaus gali taip ir nepamatyti, nes jo dėmesį gali nustelbti valstybės galvos ir žemesnio rango politikai, šiaip jau mėgstantys prisidengti dvasininkų autoritetais, o ką jau kalbėti, kai atsiranda proga nusifotografuoti greta Švento Tėvo. Tik popiežiaus saugumą užtikrinti turėsiančių pareigūnų laukia bemiegės naktys.
„Spėčiau, kad popiežius, būdamas Lenkijoje, pajuto, kad jo visuotinės bažnyčios balsas per mažai girdimas būtent šiame Europos krašte. Kiek teko skaityti, Lenkijoje reakcija į šaukimus atsigręžti į pasaulį iššaukė nevienareikšmiškas nuostatas. Visuomenė, kuri Europoje laikoma katalikiškiausia ir ištikimiausia bažnyčios dukra, iš tikrųjų pajuto, kad reikia dažniau lankytis šiame Europos pakraštyje“, – taip „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” popiežiaus vizitą apibūdino Vilniaus universiteto istorijos docentas Arūnas Streikus.
Popiežius turėtų susitikti ir su valstybės vadovais. Jie ne kartą pontifiką kvietė į Lietuvą. Premjeras Saulius Skvernelis su šeima Vatikane Šventąjį Tėvą lankė prieš vos daugiau nei mėnesį. Prieš porą metų į Lietuvą pontifiką kvietė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji popiežiui taip pat jau kai ką pažadėjo.
„Kai lankiausi pas jį, nuvežiau jam savo medaus ir pasakiau kad jis su mūsų baltu sūriu yra puikūs pusryčiai. Įtariu, kad teks vykdyti savo pažadą. O parodyti galima viską – mūsų Vilnių, gamtą, tikinčiuosius“, – sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
Tačiau istorikai baiminasi, kad politikai popiežiaus vizitą gali panaudoti savo tikslams.
Laukiant popiežiaus vizito, dvasininkai neprognozuoja tikinčiųjų minių
„Bijau, kad dabartinė populistinė valdžia popiežiaus vizitą gali panaudoti kaip nesėkmių vidaus politikos arenoje kompensavimo įrankį, kad pagerintų savo autoritetą visuomenėje. Nusifotografuoti šalia popiežiaus – kiekvieno vadovo svajonė. Neramina ir vizitai į Vatikaną – toks noras eksponuotis šalia popiežiaus ir išnaudoti tai politiniams tikslams. To aš labiausiai bijau, bet tikėkimės, kad popiežius to išvengs ir nepasiduos jų norui pirmiausia bendrauti su jais, o ne paprastais žmonėmis“, – teigė A.Streikus.
Kitąmet sueis lygiai 25-eri metai po to, kai keturias dienas Lietuvoje viešėjo popiežius Jonas Paulius II. Popiežius Pranciškus Lietuvoje viešės tik dieną. Popiežius Jonas Paulius II, laikydamas mišias, į minią kreipėsi lietuviškai.
Į Lietuvą atvykstančio popiežiaus vardo paklausti kauniečiai: „Gal koks Petras“
Kartu su kitais dvasininkais jį lydėjęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius varto nuotraukas ir pasakoja, kad prieš vizitą popiežių konsultavo, kaip tarti lietuviškus žodžius.
Popiežiaus vizitas Lietuvoje buvo suplanuotas minučių tikslumu. Tarp mišių ir susitikimų atokvėpiui laikas skirtas Kauno arkivyskupijos kurijoje. Čia S.Tamkevičius sako popiežiui net užleidęs savo lovą.
Susiję straipsniai
„Čia kurijoje buvo pietūs, o po pietų, kaip įprasta, jis pusvalandžiui norėjo pailsėti. Kadangi kurijoje specialių kambarių neturėjom, tai aš paprašiau, kad paruoštų tą lovą ir toje lovoje popiežius ilsėjosi, tai tokia istorinė ta lova“, – pasakojo Kauno arkivyskupas emeritas S.Tamkevičius,
Popiežių paskelbus šventuoju, ši dabar nenaudojama lova gali būti priskiriama prie relikvijų. Dar vieną relikviją – Kauno miesto garbės knygą rodo Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Jis pasakoja, kad žmonės žegnojasi, palietę švento žmogaus pasirašyta lapą.
Prieš 25-erius metus popiežiaus vizito koordinatoriumi buvęs K.Ignatavičius pasakoja, kad pasiruošimas truko metus. Kaip rengiamasi sutikimui, ne kartą tikrino specialios Vatikano komisijos.
„Popiežiaus apsaugos struktūra yra specifinė. Šveicarijos gvardiečiai saugo pačiame Vatikane, patys artimiausi prie popiežiaus – irgi gvardiečiai, tik jie vilki civiliais rūbais. Kai į bet kurią šalį atvažiuoja popiežius, sukelia didelį ažiotažą, prisijungia ir kariuomenės, ir policijos pajėgos. Bet kurio kito politiko vizitas labai aiškus, struktūrizuotas, o popiežius visą laiką sutraukia dideles minias žmonių. Tai pats pavojingiausias darbas tiek apsaugai, tiek policijai, nes minią sudėtinga valdyti“, – sakė buvęs Vadovybės apsaugos departamento vadovas Andrius Pečkys.
Nuo popiežiaus per visą viešnagę Lietuvoje nesitraukė ir asmens sargybiniai, saugantys jo gyvybę. Du iš jų – Raimundas Bučys ir Rimantas Andrejauskas. R.Bučys vis dar saugo iš popiežiaus rankų gautą raktų pakabutį.
Pasak vyrų, saugoti popiežių buvo kone įsimintiniausia gyvenime patirtis.
„Tu vis galvoji, kad nebūtų baisiausio. Antroje dienoje pradėjom pastebėti, kad tai gali ir ne iš blogos valios atsitikti. Išėjom iš vienos bažnyčios, žmonių minia galėjo užspausti, tai mes vos išlaikėme“, – pasakojo R.Andrejauskas.
Popiežiaus saugumu rūpinosi kone visos atsakingos Lietuvos tarnybos. Atvykimui kruopščiai ruoštasi, tad pasitaikė ne vienas atvejis, kai asmens sargybiniai palaikyti italais.
Susiję straipsniai
„Būnant Katedroje, senyvo amžiaus moteriškės, kurios norėjo būti arti, sakė: „Pasitraukite, leiskite būti arti“. Kita sakė: „Ką tu sakai, jie lietuviškai vis tiek nesupranta“, – atsiminė R.Bučys.
Po vizitų apsaugos darbuotojai popiežių lydėdavo į Nunciatūrą – Vatikano diplomatinę atstovybę Lietuvoje, kur popiežius buvo apsistojęs. Manoma, kad būtent čia, viename iš kambarių apsistos ir popiežius Pranciškus.
Pasak pareigūnų, atsakingos institucijos tokiems vizitams ruošiasi apie metus.
„Šiam momentui Lietuvoje yra maža terorizmo rizikos galimybė, tačiau tokiais atvejais grėsmė, kad ir hipotetinė, išauga keletą kartų. Stebima vieša erdvė, aplinka, reaguojama pagal tuo metu gaunamą aktualią informaciją, kuri ne visuomet pasiekia visuomenės ausis. Manau, kad ne mažiau nei pusė visų policijos pareigūnų tikrai bus įtraukti į tokio dydžio įvykį. Tai labai priklausys nuo vietovės ir kiek laiko tai užtruks“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Konkreti Šventojo Tėvo vizito data neskelbiama, teigiama, kad jos konkrečiai nežino ir Lietuvos arkivyskupija.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.