„Dalis mūsų reaguojame labai negatyviai. Tie žygiai, kurie dabar daromi, turi dvi kryptis. Nuolat kalbame apie etnokultūrą, jos svarbą, apie tai, kad mokykloje jos jau nebėra ir mokytojai tam neberuošiami, bet yra kita nuomonė, kad etnokultūra į vaikų sąmonę ateis per kitas pamokas – fizikos, matematikos, o kai pradedi klausti, kaip tai vyks, atsakymo nėra“, – kalbėjo Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir pridūrė, kad dalis politikų permainas švietimo sistemoje vertina liberaliai, kiti – konservatyviau.
„Valstybę valdo biurokratinė mašina. Per tuo metus kai kuriose ministerijose, departamentuose, valdžios taip ir neturime. Politinės valdžios. Ji ir liko tokia, kokia buvo. Kai įstatymų projektai pasiekia Seimą, supranti, kad niekas nepasikeitė Nesvarbu, kad valdžia pasikeitė.
Švietimas yra vienintelis ir, matyt, geriausias kelias į mūsų valstybės ir tautos ateitį. Būtina, kad vaikų darželiuose atsirastų bibliotekos, būtina diegti vaikams norą skaityti“, – kalbėjo R. Karbauskis ir pridūrė, kad ši naujovė galėtų atsirasti ugdymo įstaigose nuo kitų metų.
Anot Kultūros komiteto pirmininko, problemų kyla dėl to, kad Seime esama didelio nuomonių skirtumo tam tikrais klausimais.
„Seime vyrauja tokia nuomonė, kad lietuvių kalba nėra vertybė“, – kalbėjo R.Karbauskis ir pridūrė, kad tai rodo tokios diskusijos kaip nelietuviškų simbolių rašymas asmens dokumentuose.
„Kam dėstyti istoriją? Gal to daryti nereikia? Gal tai pasakysime su fizika ar matematika? Ateityje mūsų laukia dideli išbandymai. Tai priklausys ne nuo to, kas laimės rinkimus, o kiek mes sugebėsime ateiti iki šeimos, individo, vaiko... Per tuos metus praradome ištisas kartas“, – kalbėjo politikas.
Anot R.Karbauskio, investuoti reikia į būsimas kartas. „Turime prastą situaciją Švietimo ir mokslo ministerijoje, stengiamės daryti, ką galime“, – kalbėjo R.Karbauskis.
