Jau anksčiau skelbta, kad konkursą laimėjęs memorialas aikštėje atsirasti negali, nes pažeistų anksčiau patvirtintas nacionalinę reikšmę turinčios aikštės vertingąsias savybes, t.y. kad aikštės reljefas turi būti lygus.
Trečiadienį susirinkusi Seimo Valstybinės istorinės atminties komisija pabrėžė, kad tokio plano įgyvendinimas kategoriškai prieštarautų dar pavasarį parlamente priimtai rezoliucijai.
Konkursas – niekinis
Komisijos posėdyje dalyvavęs visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas kreipdamasis į komisijos narius žodžių į vatą nevyniojo. Visuomenininkas iš karto kirto, kad dėl aikštės memorialo surengtas konkursas buvo neteisėtas.
„Mūsų asociacija mano, kad pats konkursas buvo imitacinis. Jis neatitinka Seimo rezoliucijos, kurioje sakoma, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti laisvės kario Vyčio monumentas“, – sakė G.Karosas.
Tačiau jis pabrėžė, kad kai buvo paskelbtas konkursas dėl monumento Lukiškių aikštėje, tokia sąlyga buvo pamiršta. Tai reiškia, kad konkurso sąlygos tiesiogiai prieštaravo parlamento priimtai rezoliucijai, todėl, pasak G.Karoso, jo rezultatai yra niekiniai. Visuomenininkas ragino kuo greičiau komisiją priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Prieštarauja rezoliucijai
Socialdemokratų darbo frakcijos narė Irena Šiaulienė pastebėjo, kad nors Seimas pavasarį ir priėmė rezoliucija, niekas nebuvo daroma, kad ji būtų įgyvendinta. Pasak politikės, Seimo rezoliucija buvo priimta sutartinai ir privaloma laikytis joje numatytų nuostatų.
„(Trečiadienį. – Aut.) Seimo valdyboje kalbėjome ir nusprendėme, kad Seimo pirmininkas turėtų rasti konkrečią kalbą su Vyriausybės vadovu. Rezoliucijoje buvo aiškiai kalbama apie Vytį. Tas konkursas buvo Kultūros ministerijos sprendimas ir aiškus rezoliucijos nevykdymas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Povilas Urbšys sprendimą nestatyti Lukiškių aikštėje Vyčio pavadinimo skandalingu pasipriešinimu Seimo valiai. Anot jo, toliau bandoma neteisėtiems veiksmams suteikti teisinį pavidalą.
Anot jo, akivaizdu, kad priimant sprendimą statyti konkursą laimėjusį memorialą stengiamasi apeiti įstatymu numatytus reikalavimus.
„Mes negalime abejingai stebėti. Mes turime siekti, kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai ir kad būtų paisoma Seimo normų. Mes turime pasisakyti labai griežtai“, – kalbėjo P.Urbšys ragindamas komisijos kolegas išsiųsti oficialų raštą Vyriausybei.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Juozapaitis teigė, kad Seimo rezoliucijos nevykdymas iki kraštutinimo supriešina visuomenę. Pasak politiko, atsakomybę dėl to turėtų prisiimti Kultūros ministerija.
„Aiškiai, sąmoningai eita konflikto link. Iš mūsų turi išeiti žinutė, kad ministerija ar Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę. Reikia įpareigoti Vyriausybę, kad tučtuojau įgyvendintų mūsų rezoliuciją“, – kalbėjo V.Juozapaitis.
Turi stovėti valstybės simbolis
Posėdyje dalyvavęs Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovas Kęstutis Akelaitis priminė, kad nėra laiko ilgiems ginčams dėl to, kas turi stovėti aikštėje, nes iki šimtmečio minėjimo liko du mėnesiai, o iki Liepos 6-osios, Mindaugo karūnavimo dienos, kiek daugiau nei pusė metų.
„Kad iki šių terminų kas nors įvyktų, reikia eiti tuo keliu, eliminuojant pirmosios vietos laimėtoją, pripažinti nugalėtoju Vyčio pasiūlymą ir nedelsiant pradėti jį įgyvendinti, taip užbaigiant šitą klausimą“, – siūlė K.Akelaitis.
Pasak Lukiškių aikštės architektų, jos tvarkymo projekte buvo numatyta, kad aikštėje turi atsirasti valstybės simbolis. „Vienareikšmiškai aikštėje turi stovėti Vytis. Visi išmatavimai buvo parašyti, kaip privalomas uždavinys, buvo parašyta, koks turi būti, iš kokios medžiagos, tai yra įstatymiškai patvirtinta“, – kalbėjo K.Akelaitis.
Visus taškus ant i bandė sudėti komisijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Jis pabrėžė, kad pertvarkytos aikštės architektams priklauso aikštės autoriaus teisės. Be to, projekte aiškiai pasakyta, kad aikštėje turi atsirasti valstybės simbolis.
„Ten daugiau nieko negalima padaryti ir jokie konkursai negali vykti, nes jūs turite autoriaus teises į aikštės išplanavimą, jūs girdite, kas yra. Jokie vertinimai ir projektai yra neteisėti. Vienintelis lūkestis, kad tai būtų valstybės simbolis“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Konstitucijoje įteisinti Lietuvos oficialūs valstybės simboliai yra vėliava, himnas ir herbas. Tada herbe besipuikuojantis Vytis yra valstybės simbolis, priešingai nei konkursą laimėjęs projektas.
„Taip rimtai reikia ir žiūrėti į šitą reikalą. Klaidinti žmonių negalima, kad kas nors gali daugiau vykti“, – kalbėjo E.Jovaiša.
