Penktadienį, norintys, kad Lukiškių aikštėje atsirastų ne paminklas Vyčiui, o iškiltų partizanų bunkerį ir mišką primenantis memorialas rinkosi į akciją „Tylinčio neperėksi: kalvelė Lukiškių aikštei“.
„Visi sustingsime ir keletą minučių tylėsime. Patys tapsime paminklu laisvei ir įprasminsime A. Labašausko memorialo idėją. Renginys skirtas paremti Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjusiai „kalvelei“. Nepaisant to, kad skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas laimėjo, kai kurie žmonės labai reiškiasi ir nori paveikti konkurso rezultatus. Kalvelės palaikytojai tyliai laukia, bet yra nepastebimi bendroje viešoje erdvėje. Tad šis renginys visiems, kurie nori kartu tylomis parodyti, kad mums svarbu laisvė, demokratija, mūsų šalies idėjos ir mūsų balsas“, – rašė akcijos organizatoriai socialiniame tinkle „Facebook“.
Socialiame tinkle išplatintu kvietimu susidomėjo apie du tūkstančiai „Facebook“ vartotojų ir apie 600 pareiškė ketinimą prisidėti prie akcijos.
Kalėdų senelį išvadino provokatoriumi
Į akciją susirinko keli šimtai vilniečių, tarp jų buvo galima aktorę Beatą Tiškveč, socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką ir patį Kalėdų senelį Kalėdą. Kelioms minutėms į aikštę užsuko ir A.Labanauskas. Jis teigė, kad pats šios akcijos neorganizavo ir apie jos rengimą sužinojo tik vakar: „Gal aš pats paskutinis sužinojau, tik vakar. Apie akciją turėtų kalbėti žmonės, kurie ją sugalvojo“, – šyptelėjo jis.
„Mums reikia ne ginčytis, o vienytis“, – lakoniškai kilusias diskusijas apie tai, koks paminklas turėtų stovėti aikštėje komentavo konkurso nugalėtojas.
A.Labnauskas prasitarė, kad šiuo metu jau yra suformuota projekto įgyvendinimo komanda, o memorialo pastatymo terminas paankstintas iki rugsėjo 1-osios.
Lukiškių aikštėje protesto akciją surengė ir Vyčio paminklo šalininkai, kurie su A.Labašausko idėjos susirinkusiais palaikyti vilniečiais bendravo nenoriai, o keletą jų net išvadino „stribų vaikais“, o arčiau priėjusį Kalėdų senelį apšaukė provokatoriumi.
Memoriale – partizanų atminimas
Jau anksčiau A.Labašauskas yra sakęs, kad Lukiškių aikštė pagal jo sumanymą būtų atvira erdvė, o joje žaidžiantys ar piknikus rengiantys žmonės įprasmintų laisvės idėją.
Konkursą laimėjusio projekto autorius pasiūlė aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas, šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu griežtos formos skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus.
Ornamentiškoje skulptūrinėje formoje būtų įrašyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai (Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kiti).
Paklaustas, kaip vertina Vyčio paminklo projektą, skulptorius yra sakęs, kad jo motyvai dalyvavimo Lukiškių aikštės memorialo projekte buvo noras, kad šiam paminklui būtų pasiūlyta atsvara.
„Norėjau, kad būtų atsvara tai skulptūrinei kalbai. Vytis kaip simbolis yra geras, bet forma, kuria jis buvo pasiūlytas, man asmeniškai nėra priimtina. Ta skulptūros tradicija jau mirusi... Ne tai, kad mirusi, bet jau labai seniai nenaudojama, pasaulis pažengęs į priekį, dabar – 2017 metai, tad gal gali atsirasti kažkas naujo viešojoje erdvėje“, – kalbėjo menininkas.
Prisiminė Seimo rezoliuciją
Itin aršios diskusijos dėl Lukiškių aikštės prasidėjo tuomet, kad paskelbta, kad konkursą laimėjęs memorialas aikštėje atsirasti negali, nes pažeistų anksčiau patvirtintas nacionalinę reikšmę turinčios aikštės vertingąsias savybes, t.y. kad aikštės reljefas turi būti lygus.
Gruodžio 6 d. susirinkusi Seimo Valstybinės istorinės atminties komisija pabrėžė, kad tokio plano įgyvendinimas kategoriškai prieštarautų dar pavasarį parlamente priimtai rezoliucijai.
Komisijos posėdyje dalyvavęs visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas kreipdamasis į komisijos narius žodžių į vatą nevyniojo. Visuomenininkas iš karto kirto, kad dėl aikštės memorialo surengtas konkursas buvo neteisėtas. „Mūsų asociacija mano, kad pats konkursas buvo imitacinis. Jis neatitinka Seimo rezoliucijos, kurioje sakoma, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti laisvės kario Vyčio monumentas“, – sakė G.Karosas.
Tačiau jis pabrėžė, kad kai buvo paskelbtas konkursas dėl monumento Lukiškių aikštėje, tokia sąlyga buvo pamiršta. Tai reiškia, kad konkurso sąlygos tiesiogiai prieštaravo parlamento priimtai rezoliucijai, todėl, pasak G.Karoso, jo rezultatai yra niekiniai. Visuomenininkas ragino kuo greičiau komisiją priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
