Baimė. Štai ką aš girdėjau moters balse, kai telefonu tarėmės dėl susitikimo.
„Mano šeima gerai žinoma visuomenėje.
Aišku, ne tiek aš, kiek mano sūnus, kuris sukasi pramogų verslo ir meno pasaulyje. Labai bijau viešumos, nes jam pakenksiu, o dar labiau – kad užtrauksiu gėdą. Nes jis savo paslaptį saugo. Bet nebeiškenčiau. Noriu prabilti apie nutylimą, tačiau dar skaudesnę problemą nei dabar aptarinėjamas vyro seksualinis priekabiavimas prie moters.
Moterys gali gintis bent jau atvirai apie tai prabildamos. Jos sulauks padrąsinimo, palaikymo, supratimo.
Bet pasakykite, kaip gintis jaunam, gabiam vaikinui, žengiančiam į išsvajotą meno pasaulį, kai žmogus, nuo kurio priklauso jo karjera, tiesiai šviesiai pasako: „Tu ten pateksi tik per mano lovą“, – susijaudinusiu balsu kalbėjo moteris.
Susiję straipsniai
Laužoma žmogaus prigimtis
– Juk mes kalbame ne apie seksualinį priekabiavimą prie vaikų, tiesa?
Mes kalbame apie jau suaugusį jaunuolį ar jaunuolius, kurie gali pasakyti „Ne!“
Homoseksualumas dabar tampa vis plačiau aptarinėjama tema, patinka tai mums ar ne. Jaunas žmogus pats turi priimti sprendimą.
Kaip moteris pati atsakinga už savo kūną, taip ir vyras, – paprieštaravau pašnekovei.
– Bet aš nekalbu apie žmones, kurie linkę į homoseksualius santykius. Apie žmones, kurie patys juos pasirenka dėl įvairių priežasčių.
Aš noriu, kad pagaliau būtų prabilta apie tokį seksualinį priekabiavimą, kuris yra baisesnis tuo, kad eina ne tik prieš kito žmogaus valią, bet ir prieš jo prigimtį.
Bet kurios moters, patyrusios seksualinę prievartą, gyvenime jau liks randų.
O kaip jausis žmogus, kai laužoma jo prigimtis, kai nepataisomai sudarkomas jo tolesnis seksualinis gyvenimas?
Bet apie tai kalbėti, matau, yra tabu. Per tas kelias savaites, kai Lietuvoje aptarinėjamas seksualinis priekabiavimas, niekas net neužsiminė, kad egzistuoja ir tokia problema.
Susiję straipsniai
Kai garbūs žmonės, nuolat rodomi per televiziją ir liaupsinami kaip nusipelnę menininkai, gyvenantys su žmonomis, gabiam tradicinės orientacijos jaunuoliui siūlo nusipirkti tolesnę karjerą tampant jų seksualiniais partneriais.
Vaikų pedofilija – žiauru, šlykštu, ir tie šunsnukiai nusipelno aukščiausios bausmės.
Bet garbingieji pramogų pasaulio metrai – juk ne pedofilai. Ir niekas neįrodys, kad jie daro šlykščius nusikaltimus.
– Kodėl neįrodys? Seksualinė prievarta, jei apie ją pranešama, baudžiama visada.
– Taip, jei pranešama. Bet kas apie tai praneš? Praneša kartais jau suaugę žmonės, kurie po kelių dešimtmečių prabyla, kaip prie jų, nepilnamečių, priekabiavo koks nors dvasininkas ar mokytojas.
Tačiau apie tai, kokio masto seksualinis priekabiavimas prie jaunuolių vyksta dabar, pramogų versle turbūt niekas neprabils.
– Kodėl?
– Ogi todėl, kad pramogų pasaulyje tai yra jei ne norma, tai labai dažnas reiškinys. Apie kurį visi žino, bet kalba tik pašnibždomis. Ir, patikėkite, apie tokį priekabiavimą pasakotis niekas nelinkęs. Nes būsi išmestas iš to puodo lyg musė iš barščių.
Lietuvoje per daug maža pramogų pasaulio rinka, kad galėtum rasti sau vietą. Taip, jei esi vidutinybė, tai galėsi eiti dirbti vestuvių muzikantu ir būti išdidus, kad pasiuntei kokį nors garsų žmogų toli...
O jegu iš tiesų esi gabus, talentingas ir supranti, kad durys į tą meno pasaulį bus užtrenktos? Kas tada?
Todėl tas klanas, kuris turi galios spręsti jaunų menininkų likimus, jaučiasi toks visagalis, nebaudžiamas ir ramus, kad nebus paviešintas.
Bet jeigu niekas apie tai neprabils, daugybės jaunų vyrų gyvenimas bus sudarkytas nepataisomai, – įsitikinusi moteris.
Apie savo šeimą ji papasakojo šykščiai, vengdama detalių, kurios leistų ją atpažinti.
Provincijoje gyvenanti šeima anksti pastebėjo vyriausio sūnaus meninius sugebėjimus.
Jis lankė ir baigė meno mokyklą, įstojo į vieną sostinės aukštųjų mokyklų.
Iš pradžių jokių problemų nekilo. Sūnus dar nuo mokyklos suolo draugavo su kaimynų dukra, ji taip pat išvažiavo į Vilnių studijuoti, bet ne su menu susijusios profesijos.
Vilniuje jie kartu nuomojosi butą. Sūnus jau nuo pirmų kursų ėmė dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, jam puikiai sekėsi.
Buvo kalbama apie tobulinimąsi užsienyje, apie puikias galimybes daryti karjerą. Paskutiniame kurse žmogus, kuris buvo jam didelis autoritetas, mokytojas, tiesiai šviesiai pasiūlė: „Tau visi keliai atsivers, jei tu atsiversi man.“
Ir čia pat nedviprasmiškai paaiškino, kaip vyktų tas „atsivėrimas“. Sūnus tik vėliau papasakojo, kad tiesiog pasibaisėjo tuo mokytojo cinizmu. Jo karjera priklausė ne nuo jo talento įvertinimo, o nuo paprasčiausio sandėrio. Bet... Jis, matyt, sutiko.
Mes ilgai nesupratome, kas jam nutiko. Kodėl sūnus išardė sužadėtuves su savo drauge? Juk jam taip puikiai sekėsi, jis daug uždirbo, nuolat matydavome jį scenoje. Stažavosi užsienyje.
Paslaptis išaiškėjo, kai sūnus užprotestavo, kad 10 metų jaunesnis jo brolis taip pat pasirinktų jo kelią. Jis taip pat buvo labai gabus, meniškas vaikinas.
Štai tada mes ir sužinojome savo vyresnėlio sėkmės kainą. Jaunesnysis sūnus pasirinko paprastą, kasdienišką profesiją. Nes nenorėjo tame žėrinčiame pramogų pasaulyje būti vidutinybe.
O vyresnysis tyli. Ir tylės, kaip turbūt tyli ne vienas. Nes kas Lietuvoje išdrįs garsiai įvardinti žmonių, kurie nebaudžiami žaloja jaunuolius, pavardes?
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.