– Kaip paaiškintumėte sutapimą – tais pačiais metais ėmė irti kalnai ir po Gedimino, ir po Mindaugo pilimis? – „Lietuvos rytas“ paklausė Baltarusijos kultūros ir istorijos paminklų apsaugos draugijos pirmininko Antono Astapovičiaus.
– Aš – architektūros istorikas, numerologija netikiu. Tas sutapimas – dėl klimato. Praėjusi vasara tikrai buvo labai lietinga. Ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje krituliai viršijo visas normas.
Naugarduko Pilies kalno situacija, mano manymu, ne tokia kritiška kaip kalno Vilniuje.
Mindaugo pilies kalne juda tiktai derlingas žemės sluoksnis – apie 30 centimetrų gylio. Jį paplovė gruntiniai vandenys. Jei pasiseks įrengti gerą drenažą, mano nuomone, padėtis turėtų stabilizuotis.
Manau, kad problemų Vilniuje sukėlė kitokios priežastys. Prieš šimtą metų Gedimino kalnas buvo plikas. Po to pasodino medžius – tik įsivaizduokite, kokios ten šaknys įaugo. Medžius nupjovė, šaknys supuvo – susiformavo ertmės, kurios per lietų prisipildo vandens kur kas giliau negu Naugarduko kalne. Todėl ir nuošliaužos Vilniuje rimtesnės.
O ant Mindaugo pilies kalno medžiai niekada neaugo.
– Bet teko girdėti, kad nuošliaužos vis tiek kelia pavojų Mindaugo piliai.
– Pirmoji nuošliauža pradėjo slinkti po pilies bokštu. Nuvykau į Naugarduką vos apie tai buvo paskelbta. Manau, kad Mindaugo statytai piliai pavojaus kol kas nėra. Bet gali kilti.
– Pavyko stabilizuoti kalną?
– Sunku pasakyti. Reikia nuolat stebėti kalno būklę.
Vienas pilies bokštas konservuotas 2009–2010 metais ir jo pamatai gerai įtvirtinti.
Po tuo bokštu buvo tvirtinamas ir Pilies kalno šlaitas pagal specialią metodiką.
Įgręžti gelžbetonio poliai sutvirtino šlaitą, tada prie to šlaito pritvirtinta speciali metalinė konstrukcija ir įgręžti kitokie poliai. Bet ne aplink visą kalną, o tik po bokštu.
– Ar su kitoms pilimis Baltarusijoje irgi yra problemų?
– Šiuo metu Baltarusijoje yra 13 pilių, jei jomis laikysime net labai menkus likusius griuvėsius.
Krėvos pilyje vyksta darbai, bet jos būklė bloga.
Jeigu toliau darbai vyks taip lėtai, pilis sugrius greičiau, nei ją spės konservuoti.
Restauruojamos ir kai kurios kitos pilys, tačiau toli gražu ne visur sėkmingai.
Buvo rezidencija
Naugarduko pilis stovi ant vieno aukščiausių Baltarusijoje kalnų (323 metrai virš jūros lygio). XIII amžiuje ji buvo Lietuvos karaliaus Mindaugo rezidencija.
Kryžiuočiai kelis kartus nesėkmingai bandė užimti pilį.
XVII amžiuje pilį sugriovė maskvėnai, o 1706 metais jos griuvėsius susprogdino švedai. Po šimto metų Naugarduko gubernatorius liepė sienų likučiais išgrįsti miesto gatves.
Iki mūsų laikų išliko pilies pamatai ir dviejų bokštų liekanos. Prieš keletą metų pagrindinis bokštas buvo apmūrytas naujomis plytomis.
