80 parlamentarų pateikė papildomų klausimų LRT

Aštuoniasdešimt Seimo narių pateikė papildomų klausimų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybai, prašydami informacijos apie darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą.

LRT tarybos posėdis. Audrius Siaurusevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
LRT tarybos posėdis. Audrius Siaurusevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 13, 2017, 10:16 AM, atnaujinta Dec 13, 2017, 3:48 PM

Vienas iš kreipimosi iniciatorių Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Arvydas Nekrošius sako, kad prieš dvi savaites LRT pateikti atsakymai buvo nepakankamai išsamūs.

„Mes paprašėme LRT Tarybos, kad jie papildytų atsakymus į jau atsakytus klausimus. Daug prieš tai teiktų klausimų buvo neatsakyta arba atsakyta neišsamiai. Pasirašė šįkart klausimus beveik visų frakcijų atstovai“, – BNS antradienį sakėA. Nekrošius.

Tarp pasirašiusiųjų papildomus klausimus yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis bei dauguma šios frakcijos narių, taip pat kai kurie valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos bei opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai. Papildomus klausimus dėl LRT finansų naudojimo taip pat pasirašė ir dalis opozicinių „tvarkiečių“, konservatorių ir Liberalų sąjūdžio frakcijų narių.

Prašo pateikti konfidencialią informaciją

Prieš kelias savaites LRT pateikė atsakymus į 66 Seimo narių užduotus klausimus apie nacionalinio transliuotojo vykdomus viešuosius pirkimus, prodiuserinių kompanijų kuriamų laidų atrankas, darbuotojų atlyginimus, LRT tarybos darbo specifiką. Dalies informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, LRT audito rezultatais, LRT nurodė negalinti pateikti dėl konfidencialumo reikalavimų.

Seimo nariai nauju dabar siūlo LRT Tarybai kreiptis į prodiuserines kompanijas ir auditą atlikusią įmonę, kad jos leistų pateikti duomenis.

„Kadangi atsakydami į Seimo narių grupės pateiktą klausimą nurodėte, kad LRT išorės veiklos audito ataskaitos negalite pateikti dėl sutartyje, sudarytoje su veiklos auditą atlikusia įmone, apibrėžtų konfidencialumo sąlygų, prašytume kreiptis į išorės veiklos auditą atlikusią įmonę ir pasiūlyti apsvarstyti ataskaitos pateikimo Seimo nariams galimybę“, – rašoma Seimo narių rašte LRT.

LRT prieš kelias savaites Seimui pateikė apie 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą. Jose yra sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, tačiau nenurodytos konkrečios paslaugos ir sumos.

LRT ir LRT Tarybos vadovai tuomet paaiškino negalintys pateikti duomenų dėl sutartinių konfidencialumo įsipareigojimų ir nurodė, kad esant reikalui galėtų kreiptis į prodiuserines kompanijas ir prašyti sutikimo pateikti informaciją Seimo nariams.

„Įvertindami LRT taikomus aukštus skaidrumo, nepriekaištingos reputacijos bei patikimumo reikalavimus, bei tai, kad nepriklausomi prodiuseriai (prodiuserinės įmonės) taip pat savo veikloje neabejotinai taiko aukštus skaidrumo reikalavimus, maloniai prašytume LRT Tarybą kreiptis į nepriklausomus prodiuserius (prodiuserines įmones), prašant jų sutikimo pateikti Seimo nariams konfidencialią informaciją“, – rašoma parlamentarų kreipimęsi Tarybai.

LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS trečiadienį teigė klausimų kol kas negavęs ir nematęs, tad negalįs jų kol kas komentuoti.

„BNS vėl gavo klausimus anksčiau, nei LRT Taryba. Paskaitysim, kai BNS paskelbs ir tada žinosim“, – teigė Ž. Pečiulis.

Klausimai apie darbuotojų ir LRT direktoriaus atlyginimus

Paklausime LRT Tarybos prašoma pateikti nuasmenintus duomenis apie LRT darbuotojų atlyginimus, priedus užmokesčius pagal autorinės sutartis.

LRT prieš kelias savaites pateiktuose atsakymuose Seimui buvo nurodyta, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas rugsėjį buvo 1089 eurai, didžiausias – 3765 neatskaičius mokesčių. Konkrečių atlyginimų LRT atsakymuose nepateikė, motyvuodami, jog to negali daryti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

„(...) Nepateikėte Audito ir strateginio planavimo darbo grupės išvadų, tad pakartotinai prašytume šias išvadas pateikti. Taip pat prašytume paaiškinti, kokiais argumentais remiantis LRT Tarybos 2017 metų balandžio 25 dienos posėdyje buvo priimtas sprendimas padidinti LRT generalinio direktoriaus atlyginimą nuo 2018 metų sausio 1 dienos“,- klausia Seimo nariai.

Prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje LRT nurodė, jog generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus atlyginimą taryba vienbalsiai nusprendė nuo kitų metų pradžios padidinti iki 4270 eurų. Iš anksčiau Seimui teiktos LRT informacijos matyti, kad 2016 metų pavasarį Taryba aiškinosi, ar administracijos ir Tarybos darbo užmokesčio sistema ir dydžiai atitinka rinkos situaciją. Tarybos darbo grupė buvo pateikusi informaciją apie valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir valstybės pareigūnų atlyginimus 2014 – 2015 metais ir konstatavusi, kad kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai per šį laikotarpį kilo, o LRT direktoriaus pareigybės atlyginimas nekinta jau ilgą laiką, tačiau yra palyginamas su VVĮ vadovų ir ministrų atlyginimais.

Parlamentarai taip pat klausia, kodėl Seimui buvo pateikta netiksli informacija apie Tarybos narių viešų ir privačių interesų deklaravimą. Atsakymuose Seimui buvo nurodyta, kad LRT tarybos nariai deklaruoja viešuosius ir privačiuosius interesus, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praėjusią savaitę pranešė pradėjusi tyrimą nustačius, kad du tarybos nariai Vytautas Plečkaitis ir Raimondas Savickas nėra pateikę interesų deklaracijų. Pastarieji BNS yra sakę, jog nežinojo ir nebuvo informuoti apie prievolę deklaruoti interesus. LRT pirmininkas Žygintas Pečiulis tuomet sakė, jog apie tokią prievolę „visi nariai yra informuoti ir visi apie tai žino. Pastaruoju metu buvo apie tai dar kartą priminta“.

Be to, prašoma papildomai pateikti LRT generalinio direktoriaus įsakymus, apibrėžiančius, kuriais atvejais kultūrinė, šviečiamoji informacija skleidžiama už užmokestį, už kitokį atlygį ar nemokamai, teiraujamasi išsamesnės informacijos apie programų rengimą regos neįgaliesiems, patalpų nuomos įkainių analizę, išsamią informaciją apie viešuosius pirkimus, vykdytus per pastaruosius ketverius metus.

Seimo nariai prašo papildomai pateikti ir duomenis apie 2015 – 2017 metų LRT transliuotos produkcijos struktūrinį paskirstymą, nurodant kiek laidų LRT rengė patys, kiek bendrai su prodiuserinėmis kompanijomis ir kiek buvo transliuojama nepriklausomų prodiuserinių programų sukurtų laidų.

LRT šiuo metu valdo tris televizijas, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, šiemet – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama, išskyrus kultūrinę ir šviečiamąją informaciją, LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto. LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius Žinių radijui yra sakęs, kad LRT veiklos ir finansiniu skaidrumu susirūpinusiems politikams galėjo nepatikti laisvų visuomeninio transliuotojo žurnalistų darbas: „Tai būtų keista, jeigu žurnalistai neužkliūtų politikams. Mūsų žurnalistai yra laisvi, jie dažnai užduoda nepatogius klausimus. Gal kai kurie susinervino politikai, bet čia jau, kaip sakoma, kitas klausimas“.

Oficialiai nieko negavo

Dalis Seimo narių su visuomeniniu transliuotoju pageidauja bendrauti ne tiesiogiai, o per naujienų agentūrą BNS, rašoma LRT pranešime spaudai. Trečiadienį ši agentūra išplatino informaciją, kad aštuoniasdešimt Seimo narių pateikė papildomų klausimų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybai, prašydami informacijos apie darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą.

„Kaip ir praėjusį kartą, apie tai, kad yra Seimo narių klausimai, šiandien skaitome agentūros BNS pranešimuose. Oficialiai kol kas nesame nieko gavę“, – sako LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.

Primename, kad prieš kelias savaites LRT pateikė atsakymus į 66 Seimo narių užduotus klausimus apie nacionalinio transliuotojo veiklą. Dalies informacijos LRT nurodė negalinti pateikti dėl sutartyse numatytų konfidencialumo reikalavimų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.