Pavojingi laivo „Ocean Crown“ manevrai Lietuvos vandenyse – sėkmės istorija

Klaipėdiečiai gali džiūgauti, kad atviroje jūroje avarijos ištiktas didžiulis 190 metrų ilgio ir 32,2 metrų pločio motorlaivis „Ocean Crown“ įstrigo Melnragės pajūryje ant minkšto smėlio.

 Melnragės seklumoje įstrigęs laivas su naftos produktais kurį laiką buvo virtęs ekologine bomba.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės seklumoje įstrigęs laivas su naftos produktais kurį laiką buvo virtęs ekologine bomba.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Seklumoje įstrigęs laivas sutraukė minias žmonių.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Seklumoje įstrigęs laivas sutraukė minias žmonių.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Nevaldomas laivas nublokštas prie Melnragės. <br> D.Vaivados nuotr.
 Nevaldomas laivas nublokštas prie Melnragės. <br> D.Vaivados nuotr.
 Klaipėdos uosto vartuose įkalintas vokiečių laivas.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Klaipėdos uosto vartuose įkalintas vokiečių laivas.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Klaipėdos uosto vartuose įstrigęs vokiečių laivas.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Klaipėdos uosto vartuose įstrigęs vokiečių laivas.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Britų tanklaivis su mazutu rėžėsi į šiaurinį uosto  molą.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Britų tanklaivis su mazutu rėžėsi į šiaurinį uosto  molą.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Smiltynėje įstrigęs laivas buvo tapęs kraštovaizdžio dalimi.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
 Smiltynėje įstrigęs laivas buvo tapęs kraštovaizdžio dalimi.<br> B.Aleknavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Gediminas Pilaitis

Dec 28, 2017, 12:33 PM, atnaujinta Dec 28, 2017, 2:45 PM

Nedaug trūko iki skaudesnės nelaimės – bangų kranto link nešamas nevaldomas sausakrūvis galėjo rėžtis į Klaipėdos uosto molų akmenis ir subyrėti. Praeityje tokių tragedijų jau būta.

Taršos pėdsakų nepastebėta

„Vilkikų nuo seklumos nutrauktas laivas su Kipro vėliava „Ocean Crown“ trečiadienį sėkmingai įplukdytas į uostą ir prišvartuotas prie krantinės. Jo korpusas nepažeistas. Apžvelgę pakrantes iš sraigtasparnio kariškia jokių aplinkos taršos pėdsakų nepastebėjo“, – pranešė keturias paras lyg ant adatų gyvenęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) kapitonas Adomas Alekna.

KVJU direkcijos sudaryta speciali komisija aiškinasi incidento aplinkybes, apie jį informuota ir Europos saugios laivybos institucijos. Klaipėdos uostui ir aplinkai žalos nepadaryta, tad avarijos aplinkybes ir priežastis greičiausiai tirs ne Lietuvos saugios laivybos, o Kipro jūrų administracijos inspektoriai.

Priplaktas prie Melnragės kranto sausakrūvis „Ocean Crown“ buvo tapęs tiksinčia ekologine bomba: jame teliuškavo 112 tonų dyzelino, 20 tonų tepalų, 25,5 tonos užterštų vandenų.

Nevaldomam laivui per audrą priartėjus prie Klaipėdos uosto molų ir atsitrenkus į akmenis, nuostoliai būtų buvę nepalyginamai didesni.

Plūduriavo, kol sugedo variklis ?

Sekmadienį šėlstant smarkiai audrai į Klaipėdos uostą neįleistas laivas „Ocean Crown“ liko atviroje jūroje – stovėjo pietinėje inkaravietėje, per penkias jūrmyles nuo kranto.

Paryčiais vėjui vis stiprėjant, KVJU dispečeriai „Ocean Crown“ ukrainietį kapitoną ir įgulą paragino kelti inkarus ir lėtai manevruoti atokiau įplaukos vartų – laukti, kol audra aprims ir uostas vėl bus atidarytas laivams.

Tačiau įgula kažkodėl ignoravo gerosios jūros praktikos diktuojamą patarimą – galbūt taupant degalus ar dėl kokių nors kitokių priežasčių vakare, apie 20 val., laivas ir toliau plūduriavo inkaravietėje blaškomas bangų.

Žinią apie nevaldomą laivą į KVJU laivų eismo tarnybą atskriejo naktį 2 val. 15 min. – „Ocean Crown“ kapitonas pranešė, kad sugedo pagrindinis variklis. Įgula prašė vilkikų pagalbos, bet SOS signalo nesiuntė.

Baltijoje tuo metu jau šėlo 4-5 metrų aukščio bangos, vėjo greitis gūsiuose siekė 28 metrus per sekundę – tokiu oru gelbėjimo vilkikai iš uosto pajudėti į atvirą jūrą nebegalėjo.

Nevaldomas laivas su nuleistas inkarais dreifuodamas Melnragės kranto link 4 val. 50 min. užplaukė ant seklumos.

Laimingai aplenkė bangolaužį

Kas būtų nutikę, jeigu šėlstanti stichija „Ocean Crown“ būtų nubloškusi ne į Melnragė pajūrį, o prie bangolaužiais apjuostų Klaipėdos uosto vartų ?

„Tokios tikimybės neatmetėme, tačiau laivas įstrigo seklumoje toliau nuo šiaurinio molo. Gerai, kad buvo tuščias, stovėjo laivugaliu į jūrą – buvo lengviau jį išvilkti į gilesnius vandenis“, – „Ocean Crown“ nuotykius kaip jūreiviškos sėkmės istoriją vertino A.Alekna.

Įtampai atslūgus, KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prisiminė, kaip prieš penkiolika metų Klaipėdos uoste įstrigo tanklaivis „Princess Pia“ – plaukdamas į jūrą jis užplaukė ant laivybos kanalo pakraščio. Tiriant avarijos aplinkybes, paaiškėjo, kad pakeisti laivo navigacijos prietaisai rodė netikslų kursą.

„Tada uostininkai irgi išgyveno daug nerimo akimirkų. Tanklaivį „Princess Pia“, kur buvo apie 50 tūkst. tonų naftos produktų, nuvilkti nuo seklumos buvo nepalyginamai sudėtingiau nei „Ocean Crown“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Kiek anksčiau Melnragės pajūryje buvo įstrigęs dar vienas per audrą jūroje avariją patyręs motorlaivis „Debora“. Didelį laivą bangos per kelias dienas priplakė prie kranto – žmonės jį galėjo apžiūrėti iš arti.

Mazutas nuklojo paplūdimius

Skaudžiausia nelaimė Klaipėdos jūrų uoste įvyko 1981 metų rudenį, kai britų tanklaivis su Gibraltaro vėliava „Globe Asimi“ iš naftos produktų eksporto terminalo plaukdamas į jūrą užšoko ant šiaurinio molo akmenų ir lūžo perpus.

Po šios avarijos visus paplūdimius nuo Melnragės iki Šventosios nuklojo mazutas – iš tanklaivio „Globe Asimi“ į jūrą išsiliejo apie 16,5 tūkst. tonų naftos produktų.

Šiurpios katastrofos priežastis – įgulos aplaidumas grėsmės akivaizdoje. Perspėti, kad artėjant audrai tanklaiviams stovėti prie bangų blaškomų krantinių pavojinga, reikia kuo greičiau plaukti į jūrą, jūrininkai linksminosi mieste.

Graikas kapitonas pasirodė vienas iš paskutiniųjų, kai „Globe Asimi“ tvirtinimo lynai jau trūkinėjo kaip siūleliai, o kai kurie kiti įgulos nariai vis dar blaškėsi nežinia kur.

Išsigandęs, galbūt dar ir neišsiblaivęs laivavedys prarado nuovoką - nesulaukęs visos komandos ryžosi plaukti į riaumojančią jūrą. Uosto vartuose bangų nublokštas į laivybos kanalo pakraštį „Globe Asimi“ rėžėsi į šiaurinį molą.

Nuolaužos šiurpino žmonės

„Globe Asimi“ avarijos pamokyti jūrininkai pradėjo galvoti apie saugesnę laivybą – naftos produktus gabenančių tanklaivių ir kitokių prekybos laivų korpusai dabar montuojami su dvigubu dugnu.

Sovietmečiu Klaipėdos uoste prie šiaurinio molo nuskendo prekybos laivas „Hubert Schroder“. Vėliau prie pietinio molo avariją patyrė ir nugarmėjo į dugną kitas sausakrūvis vokiečių laivas „Rudolf Breitscheid“.

Senesni klaipėdiečiai prisimena dar vieną per audrą į Smiltynės pajūrį išmestą prekybos laivą. Jis ten dunksojo ne vienerius metus primindamas žmonėms skaudžias tragedijas jūrose.

Lietuvos pajūryje avarijas patyrę ir išmesti į krantą laivai anais laikais niekam nerūpėjo, paplūdimių lankytojai smalsiai tyrinėdavo aprūdijusias nuolaužas.

Klaipėdos uosto vartuose nuskendę laivai trukdė saugiai laivybai, nuolaužoms pašalinti prireikė nemenkų investicijų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.