Vis dėlto krinta į akis, kad žmonės praėjusiais metais prasčiau nei 2016-aisiais vertino šalies gyvenimą, o savo asmeninį – maždaug taip pat.
Sėkmingais asmeniškai 2017 m. vadina 34 proc. apklaustųjų. Tai 2 proc. mažiau nei užpernai.
Didžiausia dalis lietuvių atsakė, kad metai jiems buvo vidutiniški, – nevadina jų nei sėkmingais, nei nesėkmingais.
Praėjusius metus taip apibūdino 48 proc. apklaustųjų. Tai populiariausias ir stabiliausias vertinimas visais laikais – nuo 40 iki 49 proc. žmonių visada, išskyrus 2002-uosius, atsakydavo, kad jiems metai buvo būtent vidutiniški.
Tuo metu lietuvių, įvardijančių metus kaip sėkmingus arba nesėkmingus, skaičius gerokai šokinėja.
Tačiau jau kelerius pastaruosius metus vertinimai ir šiuo požiūriu beveik vienodi, kai nuo 2012-ųjų ėmė jaustis, kad Lietuvos ekonominė padėtis pagerėjo.
Natūralu, kad pesimistiškiausios nuotaikos visuomenę buvo apėmusios 2009-aisiais, kai siautėjo ekonominė krizė.
Tik 14 proc. žmonių tuos metus pavadino sėkmingais, o nesėkmingais – net 39 proc.
Tokios didžiulės neigiamų vertinimų persvaros nebuvo jokiu kitu laikotarpiu – paprastai optimistinių nuotaikų būna daugiau nei pesimistinių.
Susiję straipsniai
Beje, nuo 2001-ųjų, kai 1998–1999 metų Rusijos krizės pasekmės Lietuvai buvo primirštos, optimistinių vertimų kreivė vis kilo ir viršūnę pasiekė 2006-aisiais, kuriuos net 40 proc. žmonių pavadino sėkmingais ir tik 12 proc. nesėkmingais.
Tai pačios optimistiškiausios nuotaikos per visą 24 metų tyrimo laikotarpį. Bet 2007-aisiais įvyko staigus optimizmo atoslūgis, kurį, matyt, lėmė artėjančios krizės nuojauta, o 2008-aisiais tai jau buvo ypač ryšku.
Visada yra ryšys tarp metų vertinimų asmeniniu ir Lietuvos mastu – asmenys, kurie mano, kad jiems metai buvo sėkmingi, dažniau sako, kad ir visai šaliai jie buvo neprasti, ir, priešingai, pesimistiškai savo padėtį vertinantys žmonės paprastai nieko gero neįžvelgia ir valstybės gyvenime.
Tačiau pernai gerokai suprastėjo visuomenės nuomonė apie šalies padėtį, nors asmeniškai 2017-ieji vertinami panašiai kaip ir ankstesni metai. Sėkmingais juos Lietuvai pavadino 18 proc. – 7 proc. mažiau žmonių, o nesėkmingais 26 proc. – 5 proc. daugiau nei užpernai.
Šie skaičiai neabejotinai atspindi visuomenės nusivylimą po 2016 metų Seimo rinkimų šalį ėmusiais valdyti valstiečiais.
Ši partija atėjo į valdžią gausiai dalydama pažadus pagerinti gyvenimą ir nemaža dalis visuomenės tuo patikėjo, nes 2016-ųjų pabaigoje vykusi apklausa parodė smarkiai išaugusius lūkesčius, kad kiti metai Lietuvai bus geresni nei ankstesni, – taip manė trečdalis žmonių.
Akivaizdu, kad tokios viltys nepasitvirtino. Tai ir parodė pernykštė apklausa.
Tiesa, į 2018-uosius žmonės žvelgia optimistiškiau, nei vertina 2017-uosius – ketvirtadalis žmonių tikisi, kad jie bus geresni, o pesimistų – 22 procentai. Panašus požiūris į ateitį buvo užfiksuotas ir 2005 metais.
Kita vertus, dabartinių visuomenės nuotaikų nė iš tolo negalima lyginti su tomis, kurios vyravo krizės metais.
Ypač katastrofiški atrodė 2009-ieji – net 80 proc. žmonių teigė, kad Lietuvai jie buvo blogi, ir vos 2 proc. manė, jog geri.
Nieko gero visuomenė iš ateities nesitikėjo jau 2008-ųjų pabaigoje – tada 68 proc. žmonių laukė, kad ateina blogesni metai. Ir tai pasitvirtino. Todėl, lyginant su tokiais rodikliais, dabartines nuotaikas galima laikyti nuosaikiomis.
Tai patvirtina ir dar vienas rodiklis – kiek pinigų žmonės per praėjusias Kalėdas ir sutinkant 2018 metus ketino išleisti dovanoms. Vidurkis – 93 eurai, o tai visų laikų rekordas ir 7 eurais daugiau nei 2016 metais.
Toks didėjimas nėra spartus ir, ko gero, daugiausia nulemtas išaugusių kainų, bet visuomenė, regis, nenujaučia ir blogesnių laikų, nes ekonominei krizei artinantis ir jai atėjus išlaidos dovanoms dėsningai smukdavo, o ramesniais metais kaskart šiek tiek išaugdavo.
Suprantama, požiūriui į valstybės ir asmeninį gyvenimą didžiulę įtaką daro asmens socialinė padėtis ir amžius.
Jauni žmonės būna didesni optimistai nei vyresnieji, todėl ir dabar didesnė pusė 18–29 metų jaunimo laikosi nuomonės, kad jiems 2017 metai buvo sėkmingi. Jie ir šalies padėtį pernai vertino optimistiškiausiai.
Vyresni, ypač pensinio amžiaus, žmonės daug pesimistiškesni.
Nekokios nuotaikos vyrauja ir tarp mažiausias pajamas – iki 600 eurų per mėnesį šeimai gaunančių žmonių grupėje. Kaimuose taip pat mažiau optimizmo nei miestuose, ypač didžiuosiuose.
Regis, kitaip ir būti negali. Tai tik patvirtina seniai žinomą tiesą, kad žmonių nuotaikos, jų požiūris ir į savo valstybę, ir į asmeninį gyvenimą labai priklauso nuo jų socialinės padėties.