Filme apie krepšinio legendą M. Paulauską įžvelgia ir propagandinių žinučių

Nors filmo „3 sekundės“ premjera tik po kelių dienų, socialinių tinklų vartotojai jau nevienareikšmiškai jį vertina. Ir kaltina švelniąja Kremliaus propaganda. Iš dalies Lietuvoje filmuotas, Antono Megerdičevo režisuotas filmas, kuriame vaidina lietuviai aktoriai, užduoda ne vieną klausimą.

 Nors „3 sekundžių“ premjera tik po kelių dienų, socialinių tinklų vartotojai jau nevienareikšmiškai vertina šį kino filmą. Ir kaltina švelniąja Kremliaus propaganda.<br> „Garsų pasaulio įrašai“ ir „Reuters“/„Scanpix“ nuotr. 
 Nors „3 sekundžių“ premjera tik po kelių dienų, socialinių tinklų vartotojai jau nevienareikšmiškai vertina šį kino filmą. Ir kaltina švelniąja Kremliaus propaganda.<br> „Garsų pasaulio įrašai“ ir „Reuters“/„Scanpix“ nuotr. 
„Mane stebina bandymai sakyti „atskirkime kultūrą, meną, sportą ir politiką“, o tie, kurie teigia, kad tai – propagandinis filmas, esą yra rusofobai ir kone paranoikai. Ypač tokie pasakymai ryškūs būtent šio filmo kontekste, nes tarp pagrindinių filmo veikėjų – lietuvis, legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Keršanskas.<br>T.Bauro nuotr.
„Mane stebina bandymai sakyti „atskirkime kultūrą, meną, sportą ir politiką“, o tie, kurie teigia, kad tai – propagandinis filmas, esą yra rusofobai ir kone paranoikai. Ypač tokie pasakymai ryškūs būtent šio filmo kontekste, nes tarp pagrindinių filmo veikėjų – lietuvis, legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Keršanskas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-01-10 21:31, atnaujinta 2018-01-10 22:28

„Sporto istorijoje yra pergalių, kurios ką nors keičia – įvykius, sportinę dvasią, šalies istoriją. Lietuvoje krepšinis kaip antroji religija susiformavo dėka tokių legendinių sportininkų kaip Modestas Paulauskas ar Arvydas Sabonis. Filmas „3 sekundės“ – kaip tik apie tai, kaip ši religija formavosi dėl Modesto Paulausko ryžto ir jo atsidavimo šiai sporto šakai“, – rašoma naujojo filmo „3 sekundės“ oficialiame aprašyme. 

Kiekvienos nuomonės komentuoti neketina

Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su filmo platintojais Lietuvoje – „Garsų pasaulio įrašais“, paaiškėjo, kad problemos jie nemato.

„Mes atsakingai vertiname kiekvieno filmo turinį, pirma jį pasižiūrime ir tik po to nusprendžiame, platinsime  ar ne. Vežame įvairaus žanro filmus iš skirtingų šalių“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė „Garsų pasaulio įrašų“ atstovė spaudai Indrė Šiliauskaitė.

Ji patikino, kad neketina komentuoti kiekvienos nuomonės, tačiau su išankstinėmis nuostatomis susiduria gana dažnai.

„Neketiname komentuoti kiekvieno pasakymo socialinėje erdvėje apie mūsų platinamus filmus. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ir pats renkasi, į kokį filmą pirkti bilietus. Apie daugelį rusiškų filmų, net jų nemačius, būna nemažai išankstinių nuomonių dėl to, kad tai propaganda. Panaši situacija ir su filmu „3 sekundės“, kuris pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose tik nuo sausio 12 dienos, o jau yra komentuojamas“, – sakė I.Šiliauskaitė.

Ekspertas: „Tai minkštoji propaganda“

Rytų Europos studijų centro direktoriaus pavaduotojas Vytautas Keršanskas tikina, kad šis filmas yra propagandinis. Ir jame užkoduota daug Kremliaus propagandininkų naudojamų žinučių.

„Mane stebina bandymai sakyti „atskirkime kultūrą, meną, sportą ir politiką“, o tie, kurie teigia, kad tai – propagandinis filmas, esą yra rusofobai ir kone paranoikai. Ypač šie pasakymai ryškūs būtent šio filmo kontekste, nes tarp pagrindinių filmo veikėjų – lietuvis, legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.

Jis teigia, kad dažnai propagandą įsivaizduojame visai ne taip, kaip yra realybėje.

„Daugelis mūsų suvokia propagandą kaip agresyviai brukamą nuomonę, melagingas ar iškraipytas naujienas, su kuriomis susiduriame kasdienybėje. Kai propagandinė žinutė yra tiesiogiai nukreipta prieš mus, kaip valstybę ar tautą, ir yra agresyvi, tuomet abejojančių, kad tai propaganda ar informacinio karo dalis, būna mažai.

Bet tokios agresyvios propagandos, skirtos žmonių žinojimui iškreipti, Lietuvoje yra gerokai mažiau nei, pavadinkime, minkštosios propagandos, kuri apeliuoja į tam tikras visuomenės grupes siekiant sustiprinti ar išlaikyti jos nuostatas, palankias ar sutampančias su Kremliaus požiūriu ar mąstymu“, – tikino ekspertas.

Jo teigimu, šio filmo atveju propaganda yra ne agresyvi, o patraukli. „Puikiai pastatytas filmas, gera vaidyba, įdomi ir, svarbiausia, sava siužetinė linija – lietuvis personažas, krepšinis, kažkam tai – jaunystė ir smagus prisiminimų apie „anuos laikus“ atgaivinimas“, – vertino jis.

Siekia stiprinti sovietinę nostalgiją

V.Keršanskas atskleidžia ir tokių filmų esminę žinutę – norą priminti  sovietmetį.

„Siekiama palaikyti vieną iš Rusijos propagandoje dominuojančių naratyvų apie sovietmetį, kad tuomet buvome vieningi ir dideli, kai net galėjome varžytis ir įveikti amerikiečius, kad visi sugyveno taikiai ir taip toliau. Juk tokiame filme neišvysime kitos sovietmečio pusės – kad lietuvių ir kitų tautų atstovai žaidė sovietų rinktinėje okupacijos, trėmimų ir kitų panašių elementų kontekste“, – sakė jis.

Jis teigė, kad prieš metus jų centro atliktas tyrimas parodė, kad Rusija bando suformuoti sovietinę nostalgiją.

„Pagrindinis palankią Rusijos politikos atžvilgiu nuomonę formuojantis veiksnys yra sovietinė nostalgija arba teigiamas sovietmečio vertinimas: tie žmonės, kurie teigia, jog sovietmečiu buvo geriau, jie labiau linkę teigiamai vertinti Rusijos užsienio politiką, Putiną, pateisinti Krymo aneksiją. Būtent todėl pasirinkta tokia sovietinę nostalgiją skatinanti tema“, – įžvalgomis dalijosi ekspertas.

Vis dėlto jis priminė, kad pamiršti savo tautiečių pergalių negalima, tačiau visada turime objektyviai vertinti kontekstą.

„Ir teigimas, jog šis filmas propagandinis, niekaip nenuvertina istorinių faktų, M.Paulausko ar kitų krepšininkų vaidmens ir laimėjimų – mes ir toliau galime ir turime didžiuotis pasiekimais, tačiau visada turime prisiminti, kiek mums kaip tautai ir valstybei kainavo tie įvykiai, kurie filme parodomi. Mes, atsimindami tai, galime objektyviai įvertinti, tačiau tarptautinė filmo auditorija, kuri, labai tikėtina, turės itin menkas arba jokių žinių apie Lietuvos okupaciją ir XX a. pokario istoriją, susidarys visai kitokį vaizdą. Būtent to ir siekiama“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Keršanskas.

Pažeidimų neįžvelgė

Lietuvos kino centro atstovė spaudai Dovilė Butnoriūtė patikino, kad šis filmas pagamintas privačiomis lėšomis.

„Tikra tiesa, Lietuvos kino centras filmo nefinansavo, jis nesinaudojo ir mokestine lengvata filmų gamybai. Taigi gamintas privačiu biudžetu“, – teigė D.Butnoriūtė. Jos teigimu, naujajame Kino įstatyme yra numatytas naujas filmų žymėjimas. „Jeigu komisija nustato, kad filmas pornografinis, smurtinis arba jo tikslas – kurstyti neapykantą, tada filmas neregistruojamas ir negali būti rodomas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė ji.

Anot įstatymo, neapykantą kurstantis filmas yra toks, kuriuo pateikiama informacija skleidžia karo propagandą, kursto karą ar neapykantą, patyčias, niekinimą, kursto diskriminaciją, smurtą, fizinį susidorojimą su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu (asmenimis) dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos.

Filmų indeksavimo komisija neapykantos kurstymo neįžvelgė. Tai patvirtino Lietuvos kino centro atstovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.