„Žinau, žinau, kad daugeliui jūsų šiandien kilo klausimas: kas čia vyksta su tuo LRT? Pirma, noriu pradėti nuo to, kad kaltinantys konservatorius yra neteisūs. Konservatoriai nepalaikė sprendimo kurti komisiją. Tiesą sakant, jeigu pažiūrėtumėte šios dienos įrašą, tai patys pikčiausi kovotojai prieš komisiją buvo būtent dešinieji. Tačiau manęs tarp jų nebuvo. Nebuvo ir dar kelių frakcijos kolegų. Tad jei jau tikrai ieškosite, į ką mesti akmenį, meskit į Landsbergį. Anas dėl visko kaltas.
Neturiu koncerno, trąšų, neatiminėjų žemių iš ūkininkų, nesu įskaudintas LRT griežtų klausimų, todėl mėginsiu paaiškinti, kodėl laikiausi tokios pozicijos.
1. Seimas. Esu įsitikinęs, kad Seimas yra ir TA institucija, kuri yra atsakinga už tai, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Jei niekas kitas negali paklausti, tai Seimas privalo. Manau, kad LRT padarė milžinišką klaidą neatsakydama į klausimus ir tiesiai šviesiai – atlankstydama vidurinįjį pirštą Seimui į užklaustus klausimus. Pasirinkimas atlenkt pirštą į užduotus klausimus aiškiai parodė, kad LRT atveju kontrolė neveikia, tiksliau jos niekada nebuvo ir nereikėjo. Tačiau tai nėra nei teisinga, nei teisėta. Plius. Klausimus kelti yra ne tik atsakomybė, bet ir pareiga. Nedalyvauti komisijoje yra teisė, tačiau aš tai matau, kaip pareigą atlikti darbą, kuris numatytas įstatyme.
2. Žodžio laisvė. Skaudu, kad buvau apkaltintas tuo, kad neginu žodžio laisvės. Ginu, gyniau ir ginsiu. Kai ji bus puolama. Manau, kad Naglis Puteikis yra kretinas, nes užsipuolė Audrių Matonį dėl nepatikusios laidos. Paklausimas dėl finansinių ataskaitų, nėra žodžio laisvės apribojimas. Puteikio ar kitų cirkuose dalyvauti nedalyvausiu, tačiau žr. punktą nr 1.
3. Karbauskis. Šiandien man kolegos sakė, bet kas kitas būtų uždavęs klausimus LRT ne Ramūnas, tai palaikytume. Ir aš taip pat galvoju, tik manau, kad ne Ramūnas čia yra esmė, o Seimas, kuris arba gali užduoti klausimus ir gauti atsakymus, arba ne. Nepatinka Ramūnas? Nebebalsuokite už jį. Turite (ir turėjote) tam teisę, aš ja pasinaudojau ir už Ramūną nebalsavau.
4. Lenkijos kelias. Daugelis jūsų sakėte, kad šiuo veiksmu pradedamas lenkiškas kelias ir jis pasibaigs tuo, kad Ramūnas paskirs savo generalinį direktorių. Išdėliokime faktus. Jei Ramūnas nori paskirti savo direktorių, jis turi įtikinti Tarybą, kad ši balsuotų už jam palankų žmogų. Tai yra dvylika narių, kurie paskirti skirtingų institucijų ir/ar partijų. Kam jam reikalinga komisija, kad tai padarytų? Jei jau jis gali ar nori, tai kodėl nedaro tiesiog dabar? Tiesiog reikia įtikinti dabartinę tarybą ir ši – šast – išrinks Ramūnui “Naisų vasaros” vyr. prodiuserį direktorium. Sunkiai tikėtina. Kas lieka? Nauja taryba? Neįmanoma, nes tarybos nariai skiriami skirtingo ilgumo kadencijoms ir nėra mechanizmo jiems visiems pakeisti. Vienintelis dalykas, kurį Ramūnas galėtų padaryti, tai pakeisti įstatymą dėl tarybos skyrimo nuostatų, atimdamas teisę tarybos narius skirti opozicijai, prezidentei bei visuomeninėms organizacijoms, suteikdamas tą teisę sau ir liepdamas tarybai išrinkti reikiamą direktorių? Realistiška? Na, man nelabai. Todėl sunkiai patikėjau argumentais, kad jau tuoj tuoj, valstiečiai valdys LRT.
Gal aš klystu, nes esu tik paprastas žmogus. Tačiau žinau, kuo grindžiu savo nuomonę. Ir tai yra ne slapti susitarimai, pažadai ar susimirksėjimai. Tai yra tai, kuo tikiu. Ir nesitikiu pakeisti jūsų nuomonę, siekiu tik paaiškinti savo.
Ir dar. Noriu padėkoti tiems, kuriuos laikiau savo draugais, kurie parašė paklausti – kodėl? Jūs suteikėte man galimybę paaiškinti išsamiau ir suteikėte viltį, kad esu vertinamas kaip racionalius sprendimus priimantis politikas. Ačiū ir tiems, kurie vadinot parsidavėliu, kovotoju prieš žodžio laisvę, pardavusiu laisvės idealus, buvo netikėta, bet įdomi patirtis“, - socialiniame tinkle rašė G. Lansbergis.
