Maišelis vaišių, pokalbiai apie motociklus su kameros draugais, jokių susitikimų su artimaisiais ir reti laiškai žmonai. Taip žiemos šventes Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido baikerių klubo „Vorai MC“ vedlys, draugų vadinamas Obliumi.
Jau beveik tris mėnesius suimtas 40 metų L.Baltrūnas įtariamas nužudęs buvusį bendražygį, ilgametį „Vorų“ narį 41 metų vilnietį Aivarą Kilkų. Pernai rudenį dingęs baikeris, pravarde Kumpis, dirbo kino operatoriaus padėjėju. Jis iki šiol nerastas nei gyvas, nei miręs.
Vienos mįslingiausių bylų tyrimas sunkiai stumiasi į priekį. Mat pagrindinis įtariamasis L.Baltrūnas nuo spalio 19-osios, kai buvo suimtas, su pareigūnais nebendrauja, per apklausas tyli.
Praėjus dviem mėnesiams jo suėmimo terminas buvo pratęstas, tačiau ir tai nepralaužė tylos sienos.
Likęs už grotų buvęs profesionalus karys sąlygomis Lukiškėse per daug nesiskundžia, nors turėjo prašymų. Daugiausia rūpesčių jam kelia kojos protezas.
Kairės kojos L.Baltrūnas neteko per avariją. Po to jis turėjo palikti karo tarnybą. Misija Bosnijoje, į kurią karys vyko prieš avariją, taip ir liko vienintelė.
Protezas netapo kliūtimi važinėtis motociklu, vykti su klubo draugais į kitas šalis.
Tačiau kalėjimo kameroje užsiropšti į dviaukštės lovos viršų baikeriui sunku.
Keliai susikirto areštinėje
Įkalintas Lukiškėse L.Baltrūnas dar prašė susitikimų su žmona Daiva.
Sodyboje prie Aukštadvario, Škilietų kaime, su trimis vaikais gyvenanti D.Baltrūnienė taip pat siekė susitikti su vyru. Jų prašymai kol kas atmesti.
Suimto „Vorų“ vedlio ir jo žmonos, Elektrėnuose dirbančios istorijos mokytoja, keliai neseniai buvo susikirtę sostinės areštinėje.
Gruodžio 15-osios popietę pedagogė buvo sulaikyta, kai su trimis vaikais atvyko į L.Baltrūno motinos namus Vilniuje.
Ji buvo nuvežta į Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybą.
D.Baltrūnienei buvo pareikšti įtarimai bendrininkavimu. Taip pat jos buvo paklausta, kur yra vyro liemenė su „Vorų“ klubo ženklais.
Ji pasakė, o pareigūnai nuvyko į baikerio motinos namus ir odinę liemenę išsivežė.
L.Baltrūno gynėjas Saulius Juzukonis stebėjosi, kodėl tos liemenės neprireikė anksčiau, kai buvo krečiama sodyba Škilietų kaime.
Matyt, liemenė paimta nutarus atlikti DNR tyrimus. Jei Oblius ir Kumpis buvo susigrūmę, ant jos galėjo likti pastarojo DNR pėdsakų.
Sulaikyta D.Baltrūnienė areštinėje verkė, nors pareigūnai vėliau tikino jos raudų negirdėję. Po dviejų parų mokytoja buvo paleista į laisvę.
Net ir žmonos areštas neprivertė „Vorų“ vedlio prabilti pareigūnams, tiriantiems vieną paslaptingiausių bylų, kuri sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Sklando įvairių versijų, kodėl žinomas baikeris, įtariamas sunkiu nusikaltimu, vengia duoti parodymus.
Koks yra nematomas L.Baltrūno veidas? Ką slepia jo tyla? Ar galėjo jis atimti buvusiam bendražygiui gyvybę?
Nors Oblius vadinamas vienu garsiausių šalies baikerių, šalies patriotu, klausimų – daugiau nei atsakymų.
Praeityje žinomo rašytojo Alekso Baltrūno anūko portretas – prieštaringas, o dingus A.Kilkui krito dar ir šiurpaus nusikaltimo šešėlis.
L.Baltrūno vadovaujamo klubo nariai – vadinamieji vienprocentininkai, palikę Lietuvos baikerių kongresą ir susikūrę savas taisykles.
„Mes visi esame velnių priėdę“, – žurnalistei kalbėjo kaunietis baikeris, pažįstantis ir Oblių, ir Kumpį.
Sutikęs duoti išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“ L.Baltrūnas pats paaiškino, kodėl per apklausas tylėjo. Ir galiausiai prasitarė, kad yra pasiruošęs dar likti už grotų.
Mąstė apie šeimą ir laisvę
– Didžiąsias žiemos šventes praleidote Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kaip praėjo tos dienos, apie ką mąstėte? – paklausiau L.Baltrūno.
– Savotiškos tos dienos. Kartą per savaitę, antradieniais, turėtų vesti į dušą ir į mankštos kambarį.
Tačiau kadangi antroji Kalėdų diena buvo antradienis, manęs nevedė nei praustis, nei mankštintis. Kalėjime tai didelis praradimas.
Tačiau prieš šventes mums visiems išdavė po maišelį, kuriame buvo kūčiukų, du mandarinai, keli saldainiai. Taip ir atšventėme.
O apie ką gali mąstyti motociklininkas kalėjime? Apie klubą, šeimą ir laisvę!
– Keliese būnate kameroje? Kas yra jūsų kameros draugai, ar bendraujate su jais?
– Areštinėje keturiolika parų prasėdėjau vienas.
O čia, Lukiškėse, kalime po du. Kameroje būnu su kitais įtariamaisiais, kurie dar nenuteisti.
Čia man jau teko sėdėti su įvairaus plauko įtariamaisiais – kontrabandininku, žmogžudžiu, kišenvagiu, mašinvagiu, priekabų vagimi, padegėju, sukčiumi, narkotikų kurjeriu, grasintoju.
Dalis iš jų – stebėtinai apsiskaitę žmonės, įdomu pabendrauti įvairiausiomis temomis.
Aktualiausia tema man, žinoma, yra motociklizmas.
Ir paaiškėjo, kad du iš sėdėjusiųjų vienoje kameroje su manimi – aktyvūs motociklininkai.
Trečio iš čia kalintųjų tėvas važiuodamas motociklu užsimušė.
Tačiau apie savo bylą aš su niekuo nebendrauju, nes yra tokia kategorija kaip „spec. liudytojai“. Tai tyrėjų paveikti asmenys, kurie gali paliudyti bet ką, kas tik jiems liepiama.
Taip sukuriami įvairūs siužetai. Pavyzdžiui, „kaltinamasis kameros draugui gyrėsi padaręs tą ir aną“ arba „silpnumo akimirką kaltinamasis kameros draugui prasitarė gindamasis padaręs tą ir aną“.
Ir visiškai nesvarbu, kad nieko ta tema net nesi šnekėjęs.
Motyvas liudyti labai paprastas – tyrėjai tokiems „spec. liudytojams“ pažada skirti švelnesnę bausmę arba likviduoti kurį nors jų bylos epizodą.
– Laisvą laiką, kai jūsų nevežiojo į areštinę ir netardė, leidote tik kameroje ar buvo dar kokios nors veiklos?
– Matyti, kad nesate susidūrusi su šia „sanatorija“. Visas „laisvas“ laikas yra 23 valandos per parą ir jis leidžiamas tik kameroje.
Viena valanda per parą skirta pasivaikščioti 18 kvadratinių metrų kiemelyje. Jis stačiomis sienomis ir grotomis vietoj stogo.
Kitos išimtys – kartą per savaitę penkiolikai minučių dušas ir teoriškai kartą per savaitę – mankštos kambarys vienai valandai. Į pastarąjį kambarį džiaugiuosi pakliuvęs kartą per tris savaites.
– Gal turite nusiskundimų dėl sveikatos, nes turite kojos protezą?
– Skųstis aš nepratęs. Nors protu sunkiai suvokiu, kodėl per du mėnesius nesudarė galimybės pasirodyti chirurgui arba nuo suėmimo iki pat 2018 metų neleido skambinti mano advokatui Rolandui Tilindžiui.
Protezo priežiūrai reikalingų servetėlių negalėjau gauti ilgiau kaip mėnesį.
Kitoms priemonėms gauti neturiu leidimo iki šiol.
Kojos protezo vertė – apie 5 tūkstančius eurų, o jo negalima prižiūrėti be jokio paaiškinimo.
Dabar jau žinau: kas kalėjo Lukiškėse, tas cirke nesijuokia.
Yra ir kitas „bajeris“. Kiekvieną kartą mane įmeta į kamerą, kurioje lovos dviaukštės, o pirmame aukšte jau įsitaisęs kalinys. Aš be kojos turiu karstytis į antrą aukštą.
Taip išsyk kyla konfliktas su prižiūrėtojais.
Kodėl vos tik įėjęs į kamerą aš turėčiau prašyti kito kalinio keltis į antrą aukštą? Juk čia kalėjimas.
Čia negali nei tikėti, nei bijoti, nei prašyti.
Žinojo, kad bus atvežta žmona
– Gruodžio viduryje jūsų žmona Daiva buvo uždaryta į areštinę. Ten buvote atvežtas ir jūs. Žmona sakė, kad areštinėje verkė. O kaip jūs jautėtės?
– O kaip galima jaustis? Juk nepriklausomoje Lietuvoje naudojamas senas KGB metodas – kaliniui žinant, girdint arba matant kankinti jo šeimos narius, artimuosius, draugus.
Mane juk specialiai savaitgaliui atvežė iš kalėjimo į areštinę ir Paulius Kliukas (Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas. – Red.) pasakė, kad čia bus atvežta mano žmona ir Ciklopas (įtariamasis „Vorų“ klubo narys Kazimieras Jakas. – Red.).
Buvo pasakyta: „Prokurorai reikalauja kraujo.“ Todėl žmona ir Ciklopas esą bus suimti trims mėnesiams ir uždaryti į Lukiškių kalėjimą. Sakė, kad juos paleis tik tuo atveju, jeigu aš prisiimsiu kaltę.
Negana to, man melavo, kad mano vaikus tuo metu paėmė Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors iš tiesų jie buvo pas mano motiną.
Žadėjo per savaitgalį suforminti popierius atiduoti vaikus į globos namus kaip beglobius, nes abu tėvai jau bus kalėjime!
Tuo metu antras tyrėjas Donatas išvadino visą mano šeimą „bliadžiais“.
Tai čia tie žmonės, kurie turi „saugoti, ginti, padėti“? Pavadinau juos tuo, kas jie, manau, ir yra – raudonaisiais KGB komisarais.
– Mūsų skaitytojai komentaruose aktyviai svarsto, kodėl tylite ir nebendraujate su pareigūnais?
– Negaliu pasakyti, ką svarsto komentatoriai, nes jau beveik tris mėnesius neturiu prieigos prie interneto.
O kodėl nebendrauju su pareigūnais? Aš priklausau tai kategorijai motociklininkų, kurie nebendrauja ir nedirba policijai.
Be to, jau minėjau, kokie jų tyrimo metodai, tai apie ką su tokiais galiu bendrauti?
Žmonės turi pareigas ir teises. Mano pareiga – dirbti, auklėti ir išlaikyti vaikus, gerbti ir padėti motinai, ginti Tėvynę. Tačiau šiuo metu iš manęs atimta galimybė atlikti pareigą.
Net ir teisme siūliausi vietoj suėmimo neatlygintinai dirbti vaikų globos namuose, vykdyti neformalų vaikų švietimą, o ne veltui valgyti valdišką maistą ir būti išlaikytiniu.
Tačiau buvo nuspręsta, kad šių pareigų vykdyti nereikia.
Jeigu nereikia vykdyti pareigų, bent jau pasinaudosiu savo teise tylėti.
Visą interviu su L.Baltrūnu skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje
