„Po užpuolimo naktį migdydama vaiką apkabinau jį ir ilgai tyliai verkiau. Jei manęs nebūtų išgelbėjęs taksi vairuotojas, būčiau jau niekada neapkabinusi savo sūnaus“, – drebančiu balsu ištarė vilnietė I.Kokoš.
Tituluota sportininkė, kuriai įspūdingų raumenų galėtų pavydėti net ir vyrai, jaučiasi nesaugi.
39 metų pašnekovė tvirtino, kad nors politikai daug kalba apie kovą su smurtu, ji realios pagalbos nesulaukė, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas jos atveju nesuveikė.
Buvęs gyvenimo draugas, su kuriuo Ilona gyveno trylika metų ir susilaukė sūnaus, jau ilgai ją persekiojo, siuntė grasinamas žinutes, daužė jos automobilius. Nors už buvusios draugės persekiojimą žinomas kultūristas Jurijus Solionovas buvo įkalintas už grotų, sportininkė ir tada sulaukdavo grasinančių žinučių.
Praėjusių metų rudenį išėjęs į laisvę kultūristas toliau siekė, kad Ilonos gyvenimas būtų pragariškas.
Lietuvos ir Europos kūno rengybos (fitneso) čempionė prašė pareigūnų pagalbos ir vadinamojo pavojaus mygtuko, kreipėsi į specializuotą moterų centrą.
Tačiau sportininkei skirtas pavojaus mygtukas buvo sugedęs ir paimtas taisyti, o jai pasakyta: „Rinkite įrodymus.“ Galiausiai žinoma vilnietė vos nežuvo.
Išgelbėjo taksi vairuotojas
Sausio 13-ąją apie 11 valandą sportininkė išėjo į kiemą, kai atvyko jos iškviestas taksi automobilis. Prie jos atskubėjo grasintojas.
Kai I.Kokoš atidariusi automobilio dureles sėdo į taksi, buvęs draugas užpylė ant jos benzino.
Vyriškis rankoje laikė dar ir žiebtuvėlį.
Tuo metu prie automobilio rūkęs taksi vairuotojas sureagavo žaibiškai – prišokęs užlaužė užpuolikui ranką, kurioje buvo žiebtuvėlis.
Sportininkė labai dėkinga taksi vairuotojui – jei ne greita jo reakcija, ji būtų virtusi ugnies fakelu ir sudegusi kartu su automobiliu, kurio salonas taip pat buvo aplietas benzinu.
52 metų J.Solionovas buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.
Po skyrybų – grasinimai
– Kiek kartų jūs kreipėtės pagalbos į pareigūnus? – antradienį paklausiau kūno rengybos žvaigždės I.Kokoš.
– Nuo 2015 metų aš ne kartą kreipiausi į policiją dėl savo saugumo.
Nerimavau ne tik dėl savęs. Mano sūnui – aštuoneri metai, kartu gyvena ir 23 metų duktė. Kol man buvo grasinama, jie taip pat buvo nesaugūs.
– Kiek metų jūs gyvenote kartu su tuomečiu draugu, kaip tada sutardavote?
– Kartu gyvenome trylika metų, turime sūnų.
Dar auginome tris vaikus iš abiejų pirmųjų santuokų.
Mes abu – profesionalūs sportininkai, kartu dalyvaudavome varžybose. Beje, ten ir susipažinome.
Turėjome bendrą tikslą – sportą. Siekėme kuo geresnių rezultatų, auginome vaikus.
Tačiau mūsų šeimoje niekada nebuvo ramybės. Jis buvo priklausomas nuo alkoholio. Bandžiau jį gydyti, bet nieko gero iš to nebuvo. Jis pats to nenorėjo.
– Kada namuose prasidėjo konfliktai?
– Du jo vaikai ir mano dukra užaugo, tapo pilnamečiai. Mūsų sūnui buvo dar šešeri.
Mano pastangos padėti draugui nedavė rezultatų, kiek dar galėjau jį vežioti po blaivinimo įstaigas?
Supratau, kad ramaus gyvenimo negaliu tikėtis. Tai atsiliepė ir mano sveikatai.
Vieną dieną pasakiau jam, kad mes išsiskirsime. Kai tik išsiskyrėme, prasidėjo kerštas.
Iš pradžių, bandydamas mane įskaudinti, jis daužė mašinas. Tačiau liko nenubaustas.
Po to prasidėjo grasinimai. O prieš pat Kalėdas sulaukiau telefono žinučių, kad aš negyvensiu.
Kreipiausi į policiją ir į moterų pagalbos centrą.
Policijoje prašiau pavojaus mygtuko tam atvejui, jei grasintojas prie manęs prisiartintų.
Tačiau tas mygtukas tai veikė, tai ne, jį paėmė taisyti, tad aš jo neturiu.
Policija grasintojui davė pasirašyti pasižadėjimą nesiartinti prie manęs ir neišvykti. O ką jis padarė šeštadienį?!
Vos neatėmė man gyvybės! Šeštadienį vakare vaikai galėjo manęs nebepamatyti gyvos.
Žadėjo lėtą mirtį
– Jūsų buvęs draugas jau buvo uždarytas už grotų, tačiau net ir griežta bausmė jo nesustabdė?
– 2016 metais mano buvęs sugyventinis už grasinimus ir persekiojimą metams buvo įkalintas. Tada jis prieš pat rugsėjo 1-ąją suniokojo mano automobilį. Neturėjau kuo nuvežti vaiko į mokyklą.
Nuvykusi į policijos komisariatą pasakiau, kad neišeisiu tol, kol mano buvęs sugyventinis nebus nubaustas.
Tada teismas jam skyrė vienų metų bausmę.
Bet 2017 metų rugsėjį jis buvo paleistas į laisvę ir ėmė man dar labiau grasinti.
Visas žinutes aš išsaugojau, rodžiau jas policijos pareigūnams. Pavyzdžiui, prieš pat Kalėdas gavau žinutę, kad turiu šimtą dienų atiduoti kam nors mūsų bendrą vaiką, nes man gyvybė vis tiek bus atimta.
Kitoje žinutėje buvo rašoma, kad aš mirsiu ne staigia, o lėta mirtimi. Tai jis ir norėjo padaryti praėjusį šeštadienį.
– Ar pastebėjote, kad buvęs draugas jus sekė, tykojo prie namų?
– Šeštadienis turbūt buvo ne pirma diena, kai jis manęs laukė prie namų.
Kitose vietose daugiau žmonių, liudininkų. Jis žinojo, kad vakare aš grįžtu į namus, savaitgalį einu į parduotuves.
Manau, kad mane nužudyti buvo planuota.
Dieną prieš tai aš gavau žinutę, kad jis mane matė. Tai turbūt buvo prie parduotuvės, tačiau ten buvo daugiau žmonių.
– Ar sausio 13-ąją apie vidurdienį išėjusi į kiemą iš karto jį pamatėte?
– Ne, iš pradžių jo nepastebėjau. Jis pašaukė mane vardu. Atsisukau. Atidarydama taksi automobilio dureles pasakiau, kad neturiu apie ką su juo kalbėtis.
Tada jis ant manęs iš nedidelio kibiro užpylė benzino.
Aš rankomis užsidengiau galvą – maniau, kad tai rūgštis. Tą akimirką norėjau apsaugoti bent savo veidą. Visa buvau permirkusi benzinu.
Taksi vairuotojas užlaužė užpuolikui ranką, kurioje buvo žiebtuvėlis, todėl buvęs sugyventinis nespėjo manęs padegti. Aš iškviečiau policiją.
Labai noriu rasti tą taksi vairuotoją ir jam padėkoti, kad išgelbėjo. Iki šiol jo neieškojau, nes buvau šoko būsenos – tik dabar pradedu atsigauti.
Žinutės – ir iš kalėjimo
– Gal tada, kai buvęs jūsų draugas buvo įkalintas už grotų, jautėtės saugesnė?
– Žinutes jis man rašė ir iš Pravieniškių pataisos namų.
Man nuolat buvo baugu, ypač naktimis, kai sulaukdavau grasinančių žinučių.
Kaip gali būti, kad už grasinimus nuteistas žmogus, atlikdamas bausmę, daro tą patį?!
Tada aš vėl kreipiausi į policiją, parašiau pareiškimą. Mano pareiškimą tada nusiuntė į Kaišiadorių komisariatą.
Kai gavau atsakymą, kad byla nutraukiama, patyriau šoką. Pasirodo, telefonas kameroje buvo rastas, tačiau be SIM kortelės, todėl esą pritrūko įrodymų.
– Daug kalbama apie tai, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
– Pati įsitikinau, kad mūsų šalyje moterys ir vaikai vis dar nėra pakankamai apsaugoti nuo smurtautojų. Vadinasi, įstatymas neveikia.
Prabilau viešai todėl, kad padėtis keistųsi. Kiek galima kentėti?!
– Ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti?
– Smurtautojai turi būti baudžiami griežtai, realiomis bausmėmis, kad bijotų ir vėl grasinti ir kad jiems net nekiltų minties tai kartoti.
Užpuolikas suimtas ir uždarytas į Lukiškes
Mindaugas Kondratas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinasis vadovas
„Yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, jie sujungti.
Tyrimai vyksta pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: 140-ojo I dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 145-ojo I dalį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą).
Sausio 13-ąją asmuo iš karto buvo sulaikytas ir nuvežtas į areštinę. Sausio 15-ąją buvo kreiptasi į teismą dėl suėmimo. Teismo sprendimu asmuo bus suimtas du mėnesius.
Dabar jis yra izoliuotas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Stengsimės tyrimą atlikti kuo greičiau ir bylą atiduoti teismui.“
