Tendencijos lieka tokios pačios – jauno ir vidutinio darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės. Prognozę sudariusio docento nuomone, matoma ir išeitis. Jo teigimu, skaičiai sparčiai keistųsi, jei lauktume ne tik tų, kurie grįžta, bet ir kitataučių, kurie į Lietuvą atvyksta.
Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje paskaitoje Vilniaus universiteto docentas R.Tučas teigė, kad prognozuoti ilgesnius nei 5 metų periodus nėra logiška.
„Prognozuoju 5 metus, nes daugiau prognozuoti yra rizikinga. Kai kas nors sako, kad po 20 ar 30 metų bus tiek ar tiek milijonų, prognozuoti tokius skaičius naivoka. Mano prognozė atlikta turint galvoje tai, kad per ateinančius 5 metus niekas labai ryškiai nesikeis, kalbant tiek apie šalies vidaus politiką, tiek išorės“, – paskaitoje savo tyrimo metodus aiškino R.Tučas.
Nieko naujo: gyventojai sensta, skaičius mažėja
VU docentas tikino, kad prognozės, apimančios artimiausius 5 metus, neturėtų nustebinti. „Bendroji gyventojų skaičiaus kaita, kaip ir pastaruosius 5 metus, gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas. Sparčiausiai mažėja jauno ir vidutinio amžiaus, dirbančių gyventojų“, – teigė R.Tučas.
J.Stacevičiaus nuotr.
Problematiškiausia amžiaus grupė – 24–40 metų asmenys, jų skaičiaus mažėjimas yra ir bus ryškiausias.
Jis teigė, kad tris ketvirtadalius gyventojų skaičiaus mažėjimo pateisina emigracijos priežastys. O likusią – natūrali gyventojų kaita.
Ir artėjančius 5 metus gyventojų sparčiausiai mažės periferinėse savivaldybėse. „Ypač išsiskiria Šiaurės Lietuva. Priežastys to galėtų būti ir darbo neturėjimas, emigracija į didesnius miestus ar kitas valstybes“, – situacijos priežastis vardijo VU docentas.
Augs pensininkų skaičius
Vis dėlto ne visose amžiaus grupėse jaučiamas skaičių mažėjimas. „Labai stipriai mažės jauno ir vidutinio darbingo amžiaus gyventojų skaičius, jų mažės maždaug 9 procentais, tačiau išaugs vyresnio darbingo amžiaus žmonių, kuriems daugiau kaip 60 metų, skaičius“, – sakė R.Tučas.
Jis patikino, kad taip bus ne visur. „Ne visose savivaldybėse bus taip, kad išaugs pensinio amžiaus žmonių skaičius. Kai kuriose jau dabar mažėja šis skaičius. Bet tose savivaldybėse, kuriose yra daugiau gyventojų, šis skaičius neabejotinai išaugs“, – prognozėmis paskaitoje dalijosi VU docentas.
Ar mokymo įstaigos liks tuščios?
Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje paskaitoje bene daugiausia dėmesio buvo skiriama būtent asmenų iki 18 metų demografinėms tendencijoms. Kai kurios iš jų gana pozityvios.
„Ikimokyklinio amžiaus gyventojų skaičius ir toliau liks stabilus. Augs gyventojų iki 14 metų, o nuo 15 metų gyventojų skaičius sparčiai mažės. Sparčiausiai šis skaičius keisis Rytų Lietuvoje“, – paskaitoje sakė P.Tučas.
Susiję straipsniai
Jo atlikto tyrimo duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius turėtų sumažėti maždaug 6 procentais.
„Tai pirmiausia susiję su gimusių kūdikių skaičiaus mažėjimu. Kita vertus, kai kuriose savivaldybėse mažėjimas bus menkesnis. Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miestuose. O tose, kur daugiau vyresnių žmonių, skaičiai mažės. Taip atsitiks Visagino, Rokiškio savivaldybėse“, – prognozavo mokslininkas.
Atskiro dėmesio reikalauja ir 17–18 metų amžiaus grupė. Šios amžiaus grupės gyventojų skaičius mažės tiek miestų, tiek kaimų savivaldybėse.
P.Tučas pateikė ir daug nerimo keliančią statistiką. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste prognozuojamas maždaug 32 procentų studentiško amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas. Kituose miestuose šis skaičius – apie 15 procentų.
Tyrimą atlikęs VU docentas patikino, kad atėmus emigracijos veiksnį demografinės problemos stipriai sumažėtų. „Be abejo, taip ir būtų“, – paskaitoje sakė P.Tučas.
„Neatmeskime ir didelės tikimybės, kad po kažkiek laiko, gal po 10 metų, gal daugiau, ne mūsų žmonės grįš į Lietuvą, o atvažiuos žmonės į Lietuvą gyventi iš kitų kraštų“, – išeitį iš demografinių problemų įvardijo P.Tučas.