Įtariamieji žudikai teisiami. Po Matuko mirties buvo konstatuota, kad pareigūnai neatliko savo darbo.
Kodėl dėl berniuko nužudymo nebuvo nuteistas nei vienas jį apsaugoti turėjęs pareigūnas? Kas turi inicijuoti tyrimus dėl valstybės institucijų veiklos atsakomybės?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene bei advokatu Karoliu Rugiu.
– Ponia Edita, norėčiau jūsų paklausti ne tik kaip kontrolierės, bet kaip moters, mamos. Jeigu visos institucijos būtų padariusios tai, ką turėjo padaryti Matuko istorijoje, vaikas šiandien būtų buvęs gyvas?
– (E.Žiobienė) Nežinau, negalėčiau atsakyti. Ar vaikas būtų gyvas, nežinau. Galbūt, jeigu būtų paimtas vaikas iš tų žvėrių – taip. Bet ar jis būtų paimtas, aš nežinau, neturiu atsakymo.
– O turite atsakymą, kodėl pareigūnai, kurie turėjo apsaugoti vaiką, to nepadarė? Jūs atlikote didelį tyrimą, aš turiu praėjusių metų vasario 22 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvadas – čia viskas surašyta valandomis, ką konkrečiai kas darė, kas ko nepadarė, kaip vaikas buvo mušamas, kaip jis skundėsi darželyje.
Jūsų išvada yra tokia: tyrimo metu vertinti institucijų veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos mažamečio teisės ir teisėti interesai; atitinkamų institucijų, valstybės tarnautojų bei pareigūnų baudžiamąją atsakomybę vertins prokuratūra, tarnybinę – Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Iš esmės išvada sako, kad pareigūnai savo darbo neatliko.
– (E.Žiobienė) Jeigu mes kalbame apie lapkričio mėnesio vaiko mušimą, nes buvo įvertintas ankstesnis smurtas prieš vaiką, taip, mes nustatėme, ko neatliko vaiko teisių skyrius, ko neatliko prokurorė, tuo pačiu teisėsauga. Bet apie tai, kuo viskas baigėsi, labai sunku pasakyti.
Šiandien yra nemažai smurto prieš vaikus bylų, kada mamos ima sakyti, kad vaikas nepatyrė smurto, jos dažnai linkusios uždengti smurtautoją ir vaikas lieka šeimoje. Ir kuri byla kuo baigsis, ar bus sekantis smurtas ir kokio lygmens, matyt niekas negalėtų pasakyti. Šiuo atveju, jeigu pažiūrėsime į tai, ko neatliko, o ką turėjo atlikti vaiko teisių skyriaus specialistai – skųsti tą nutarimą. Jie turėjo stebėti šeimą, bet ar jie būtų konkrečią minutę, dieną pastebėję, niekas negalėtų atsakyti.
– Jeigu būtų apskundę, būtų atsiradęs motyvas stebėti? Ir ne tik vaiko teisėms.
– (E.Žiobienė) Stebėti – taip. Tai tiesiogiai su mirtimi sunku susieti, kad vaikas šiandien būtų likęs gyvas. Tą sunku pasakyti. Jeigu žiūrėti iš to, ko neatliko – vienareikšmiai neatliko savo pareigų.
– Karoli, jūs labai stipriai įsigilinęs į šią bylą, skaitėte šias išvadas ir kitų institucijų, darbo grupių ataskaitas. Koks įspūdis jums susidarė?
– (K.Rugys) Įspūdis tragiškas. Visų pirma reiktų atkreipti dėmesį, kad buvo ne vienas sumušimas. 2016 m. lapkričio mėnesį vaikas atėjo į darželį sumuštas. Jis darželio auklėtojai pasakė: „Mane sumušė“ ir įvardino kas. Darželio auklėtoja pranešė direktorei, direktorė – Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui vaikas taip pat pasakė: „Mane sumušė“, įvardino kas tai padarė. Buvo pranešta teisėsaugai, policija, atvykusi pareigūnė, nežinau, kokiu statusu ar kaip, pasiteiravo vaiko, vaikas taip pat nurodė, kad jį sumušė ir konkrečiai kas – patėvis. Bet jis po to sako, kad jis geras ir visa kita. Mama tą sumušimą neigė, sumušimo žymes auklėtojos, direktorė matė, aišku, jos ne ekspertės įvertinti, ar čia sumušimas, ar nugriuvo. Bet ką galėjo vaikas padaryti?
– Vaikas šioje situacijoje rėkte rėkė: mane muša.
– (K.Rugys) Taip. Mano nuomone, mūsų visos institucijos turėtų atvirkščiai sakyti. Jeigu vaikas ateitų sužalotas ir sakytų, kad jo nemušė, jos turėtų aiškintis, galbūt jį sumušė. Šiuo atveju vaikas visiems pasako, kam tik įmanoma „Mane muša“, net nurodo kas. Ką mes turim? Formalius raštus vieni su kitais apsikeičia, laukiam, tyrimas baigtas ir tada sulaukiam sausio mėnesio – antrą kartą vaiką sumušė. Bet sumušė taip, kad po dviejų dienų vaikas mirė. Tokią turim situaciją. Štai visa mūsų valdininkų armija, visos teisių apsaugos, rūpinimasis vaiku.
Realiai nustatyta, kontrolierė nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatliko savo darbo tinkamai. Ką jie darė, aš nežinau. Netgi gavo informaciją iš kaimynų, jie sako, kad nuolat smurtaujama tame bute, triukšmas ir mamą net muša. Tik po to išsiaiškino, gavo iš buvusios mamos darbovietės, kad ta mama nuolat buvo mušama. Girdėjo smurtą, konkrečius faktus – vaikas skundėsi. Kas buvo padaryta, realiai imtasi kažkokių veiksmų? To nieko nėra. Tą taip pat nustatė ir teisėsauga. Mes nesusipažinę su ta medžiaga, nes ji yra ne vieša, bet iš to, ką teko skaityti ir girdėti viešai komentuojant, nenutraukė tyrimo dėl tinkamų pareigų neatlikimo. Jį nutraukė ne dėl to, kad nenustatė kažkokių neteisėtų veiksmų.
Nustatė veiksmus, kad neteisėtai neatliko tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tiek ir teisėsaugos pareigūnai, nes vaiko nepripažino nukentėjusiu, jis nebuvo apklaustas. Daug buvo pažeidimų tiek teisėsaugos, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos, bet nutraukė, nes nėra priežastinio ryšio. Mano nuomonė apie priežastinį ryšį – čia net nereikia teisės mokslų baigti, čia apskritai mokslų daug nereikia baigti. Jeigu vieną kartą yra sumušamas vaikas, nieko praktiškai nedaroma, antrą kartą sumušė.
Tai jeigu pirmą kartą būtų tinkamai sureagavę, mano nuomone, būtų išvengta tos tragedijos. Vien sumušimas yra tragedija.
– Ponia Žiobiene, jūs juk gavote iš Generalinės prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Jūs buvote informuoti apie nutraukimo faktą. Trumpai tariant, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimo Kauno apygardos prokuratūroje. Jis buvo nutrauktas, nes nerado priežastinio ryšio tarp vaiko mirties ir pareigų neatlikimo. Aš suprantu paprastai: neatėjo, neužmušė vaiko, vadinasi, priežastinio ryšio nėra. Tai, kad neatliko funkcijų, kaip ir ne motyvas. Kodėl jūs neskundėte šio nutarimo?
– (E.Žiobienė) Jeigu pažiūrėsime iš kontrolieriaus pozicijų ar mūsų tyrimo, mes nustatėme, ko neatliko vaiko teisių specialistai lapkričio mėnesį. Šalia to buvo pasakyta, kad teisėsauga turi atlikti baudžiamąjį tyrimą, nustatyti, ar yra baudžiamoji atsakomybė, o darbdavys turėtų įvertinti tarnybinę savo darbuotojų atsakomybę. Priežastinio ryšio prokuratūra nerado tarp neatliktų pareigų lapkričio mėnesį ir mirties sausio mėnesį.
– O kodėl jūs negalėjote skųsti?
– (E.Žiobienė) Visais atvejais žmogus, turintis teisės diplomą, skaitydamas nutarimą, randa vienokius ar kitokius motyvus, ar jis gali skųsti.
– Motyvas pagrindinis: nėra priežastinio ryšio tarp vaiko mirties ir pareigų neatlikimo. Jūsų manymu, čia yra motyvas?
– (E.Žiobienė) Tai yra motyvas teisine prasme.
– O moraline prasme? Jūs galite skųsti kaip vaiko advokatas, jeigu jūsų instituciją taip galima vadinti?
– (E.Žiobienė) Galima, jeigu žiūrėsime iš vaiko advokato pusės. Mes šiuo atveju kalbame apie baudžiamosios atsakomybės taikymą.
– Žinoma. Kalba yra apie tai, kad galbūt reiktų kažką nubausti, kad pasikeistų visa situacija?
– (E.Žiobienė) Šiuo atveju jūs turėtumėte kalbėti ne su manimi, o prokuroru, ar galėtų užtekti argumentų baudžiamajai atsakomybei.
– Kokia institucija turi teisę skųsti tokius nutarimus, inicijuoti tyrimo atnaujinimus? Dabar susidaro įspūdis, kad visi padarė savo darbą, pasidėjo varnelę, pradėjo tyrimą dėl pareigų neatlikimo. Jūs išvadose parašėte, kad funkcijos nebuvo įgyvendintos tinkamai, dėl to vaikas nukentėjo ir lapkričio mėnesį, ir visa tai baigėsi vaiko mirtimi. Kokia institucija gali būti vaiko advokatu?
– (E.Žiobienė) Jeigu mes kalbame apie lapkričio mėnesio veiksmus, tai lapkričio mėnesį vaikas pasakė, kad jis turi guzą ir auklėtoja tą užčiuopė. Tada buvo informuotas vaiko teisių skyrius, jo iniciatyva buvo kreiptasi į policiją ir teisėsaugą. Šitą vaiko teisių specialistai padarė. Tada vaiko teisių skyriaus specialistai bendravo su mama ir po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jo neskundė. Padarė šią klaidą, neskundė. Toliau nusprendė įtraukti šeimą į stebimų sąrašą.
– Jūs pasakėte, kad tai buvo klaida. Ta klaida kainavo vaiko gyvybę. Ar reikia bausti pareigūnus už tai, kad jie padarė klaidą ir dėl to vaikas mirė? Kaip čia nėra priežastinio ryšio?
– (E.Žiobienė) Viena yra kalbėti teisiškai ir kita yra kalbėti apie tai, ką bandote paversti detalėmis. Lapkričio mėnesį guzas buvo, dėl ko teisėsauga nutraukė bylą. Bet lapkričio 25 d. vaikas buvo gyvas, tai nebuvo mirties faktas.
– Bet tai buvo pirmasis ženklas.
– (E.Žiobienė) Šiandien dienai mes turime apie 10 tūkst. tokių vaikų, kurie gali turėti vienokį ar kitokį ženklą. Daugumos atveju mamos pasako, kad jų vaikas nenukentėjo. Jūs atsukite bet kurią smurto bylą, kurioje yra vaikas ir šiandien tokių bylų, pradedant nuo Pikul ir baigiant visom kitom. Jūs nenorite visų tų vaikų paimti iš šeimos.
– (K.Rugys) Mes kalbame apie tai ar skundė, ar neskundė. Taip, neskundė, jau blogai. Bet ką mes matome? Gavo signalą, kad vaikas yra sumuštas. Ar atliko patys tyrimą, domėjosi vaiko teisių apsaugos specialistai? Sakėt, įtraukė, bet jūs tame tyrime taip pat nustatėt, kad nebuvo įtrauktas. Kažkoks raštas buvo, bet jis mistiškai kažkur buvo surašytas, dar klausimas, ar nebuvo dokumentai klastojami, ar atbuline data nebuvo surašyta. Tas raštas niekur nenukeliavo, šeima nebuvo į sąrašą įtraukta. Iš esmės, kas buvo padaryta, žiūrėkim labai paprastai. Buvo gautas signalas, vaikas sako, kad jį sumušė.
Sako vieniems, kitiems, tretiems – visiems sakė: „Mane muša“. Kas yra padaryta? Ar apskundė kažkur kažkas, neapskundė. Kreipėsi į teisėsaugą ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba laukia. Gerai, teisėsauga atlieka savo ruožtu tyrimą, bet ar Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi nieko atlikinėti? Jie gavo signalą ir: mes laukiam informacijos, kaip pasibaigs tyrimas, mes nieko nedarom, kažkur kažką pasiklausinėjam, nesidomim ta šeima. Nesulaukė, nutraukė – ką padarysi.
Reiškia, nebuvo tyrimo. Netgi iš darželio buvo žinoma informacija, kad mama dengė ar stoja į savo sugyventinio, patėvio pusę – aiškinkitės, žiūrėkit. Vaikas siunčia signalą, jis sumuštas ir mes sakom, kad lyg įtraukė į rizikos sąrašą, lyg neįtraukė. Šiuo atveju aš nematau, kad kažkas būtų padaryta. Ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nustatė, kad funkcijos neįgyvendintos tinkamai. Klausimas, kas už tai atsako. Šioje situacijoje, kas už tai atsakė? Vienai tik prokurorei paskirta drausminė nuobauda.
– Kiti išėjo iš darbo.
– (K.Rugys) Taip, viskas. Vaikas sumuštas, juo niekas nesirūpina, finale vaikas buvo taip sumuštas, kad po poros parų neatsigavęs mirė, o atsakingų nėra. Apsikeitėm raštais, laukiam kažkokių pažymų. Baigėsi istorija, taškas padėtas.
– Suprantu, kad jūs matote galimybę šioje situacijoje ieškoti realios pareigūnų atsakomybės? Jeigu tyrimas būtų baigtas iki galo, nenutrauktas ar būtų atnaujintas, gali būti nubaustų netgi laisvės atėmimo bausme?
– (K.Rugys) Be jokios abejonės gali būti.
– (E.Žiobienė) Ar jūs manote, kad galite vaiko teisių specialistą už tai, kad nepaėmė vaiko iš šeimos dėl guzo, nubausti baudžiamąja bausme?
– (K.Rugys) Aš nesakau, kad kiekvieną kartą, kai vaikui yra guzas, jį reikia atiminėti iš šeimos.
– Ponia Žiobiene, galiu pacituoti jūsų medžiagą: „Iš tyrimo metu gautų duomenų darytina išvada, kad prieš mažametį ne kartą buvo smurtaujama. Po patirto smurto 2017 m. sausio 25 d. vaikas neišgyveno. Pažymėtina, kad vaikas buvo ne tik tiesioginė smurto auka, bet ir galimai gyveno smurtinėje aplinkoje. Nagrinėjamo atvejo tyrimo metu gautais duomenimis, mažametis smurtą artimoje aplinkoje galimai patyrė nuo 2016 m. spalio mėnesio, tačiau į jo skundus deramai nebuvo sureaguota“. Čia viskas aišku, buvo nuolatinis smurtas.
– (E.Žiobienė) Mes remiamės tyrimais – tiek lapkričio mėnesio, tiek sausio mėnesio. Bet sausio mėnesį jis baigėsi mirtimi.
– Ar šioje situacijoje turėtų būti pritaikyta atsakomybė tiems pareigūnams, kurie neįvykdė savo funkcijų?
– (E.Žiobienė) Suprantama, kad atsakomybė turi būti pritaikyta.
– Turiu omenyje ne tarnybinę atsakomybę – ne nuobaudas ar atleidimus iš darbo.
– (E.Žiobienė) Manau, kad baudžiamoji atsakomybė kiekvieną kartą yra vertinama – ar yra padarytas nusikaltimas ir ar jis atitinka visa tai, kas turi būti nusikaltimo sudėtyje: žmogus padarė tokius netinkamus veiksmus, kad jie sukelia baudžiamąją atsakomybę.
– Šiuo atveju buvo veiksmai, ar ne?
– (E.Žiobienė) Aš nesu prokurorė, negalėčiau pasakyti. Klauskite prokurorų ir aiškinkitės, kodėl jie priėmė tokį nutarimą. Mes siūlėme prokurorams ištirti ir išsiaiškinti. Prokurorai priėmė tokį sprendimą.
– Ar Lietuvos istorijoje buvo tokių atvejų, kad būtų nubaustas konkretus pareigūnas vaiko teisių atžvilgiu?
– (E.Žiobienė) Yra vienas pareigūnas Lietuvoje, jam skirta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad vaikai nebuvo paimti ilgalaikiai dėl seksualinės prievartos, patirtos šeimoje. Tada yra reali pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
