Kauno apylinkės teismas netrukus atvers civilinę bylą, kurioje buvęs verslininkas prašo leisti jam iki gyvos galvos naudotis namo dalimi Šančių rajone ir įpareigoti vyriausią 26 metų dukterį iš antrosios santuokos jį išlaikyti.
Sunkiai sergantis ir spaudžiamas skolų pensininkas siekė, jog jo duktė negalėtų laisvai naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, kol vyksta teismo procesas.
Bet sausio 17-ąją laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Kauno apygardos teismui patenkinus dukters skundą.
Norvegijoje šiuo metu gyvenanti kaunietė neslepia ketinimų parduoti sklypą su namu Kaune.
Tėvo žiniomis, duktė jau pardavė 100 kvadratinių metrų ploto namą ant jūros kranto Kaliningrado srities Pionerskio mieste. Visai netoli esą yra ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencija.
Sukaupė nemažą turtą
Sovietmečiu aukštos kvalifikacijos laikrodininku ir mechaniku dirbęs kaunietis beveik prieš 30 metų pasistatė mūrinį 400 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namą Žemuosiuose Šančiuose.
1990-aisiais jis vedė antrą kartą – dvidešimčia metų už save jaunesnę moterį. Vyras su ja susilaukė keturių vaikų – trijų dukterų ir sūnaus, kuriam praėjusią savaitę sukako 18 metų.
Jau baigiantis sovietų okupacijai vyras metėsi į verslą – keletą metų siuvo drabužius, kojines, kurias veždavo parduoti į Rusiją.
Vėliau kaunietis įsigijo sunkvežimį su kranu ir kitokia modernia įranga, kuriuo pristatinėjo į statybvietes įvairias medžiagas.
„Pasitaikydavo, kai per dieną uždirbdavau 1000 litų – šeimai nieko netrūko“, – prisiminė vyriškis.
Pasistatęs namą Kaune vyras įsirenginėjo būstą Kaliningrado srityje. Jį 1990 metais įsigijo su antrąja žmona.
Nepasitikėjo savo žmona
Braškant ir antrajai santuokai, kaunietis įkalbėjo sutuoktinę nekilnojamąjį turtą dovanoti vyriausiai dukteriai.
Tai įvyko 2009 metų vasario ir rugsėjo mėnesiais.
Merginai namas Kaune atiteko, kai jai buvo 17 metų, o būstą Kaliningrado srityje ji gavo jau būdama pilnametė.
Vyras tuo metu jau neregėjo perspektyvų gyventi su žmona.
Po skyrybų užrašęs turtą dukteriai tėvas vylėsi likti faktiniu abiejų namų šeimininku.
Verslininkas įtarė sutuoktinę negerais kėslais – esą ji du kartus bandė jį nunuodyti siekdama užvaldyti šeimos turtą.
Šančiuose prie Nemuno esančio namo su žeme vertė dabar sudaro apie 250 tūkst. eurų.
Pasak pašnekovo, valda Rusijos pajūryje – dukart vertingesnė.
Skyrybų procesas prasidėjo 2010-aisiais ir truko trejus metus.
Vyro sveikata vis blogėjo
Kauniečio tvirtinimu, dar 2008 metais jis du kartus pasijuto labai blogai, kai suvalgė sutuoktinės atneštų kiaušinių, kitų maisto produktų – buvo paguldytas į Kauno klinikas.
Vyras net kreipėsi į teisėsaugą, bet byla buvo nutraukta neradus moters kaltės įrodymų.
Kaunietis po kiek laiko savo pagalvėje rado lėlę, kurios kaklas buvo stipriai apvyniotas siūlais.
Ekstrasensai jam pareiškė, jog taip esą norėta priversti jį užsinerti sau ant kaklo kilpą.
Vyrui pašlijo sveikata, paūmėjo cukraligė, širdies ir kraujagyslių ligos – jam buvo pripažinta vidutinė negalia.
Suprantama, sveikatos būklės pablogėjimas gali būti visiškai nesusijęs su tais piktavališkais veiksmais, kuriais pensininkas kaltina buvusią žmoną.
Išvyko į Vokietiją
„Iki tol, kol aš padovanojau abu namus, vyresnėlė buvo gera – nors prie žaizdos dėk.
Tačiau vėliau jos elgesys pasikeitė. Geranoriškumo neliko nė ženklo, ją užvaldė godulys.
Buvau juodinamas, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos specialistams parodytas užrakintas mano šaldytuvas, bet nutylėta, kad, be jo, namuose yra dar du šaldytuvai, kuriais naudojosi dukterys“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo kaunietis.
Braškant santuokai, kauniečio žmona 2010 metais apsigyveno Vokietijoje – slaugė pagyvenusius žmones.
Kauno apylinkės teismas jų santuoką nutraukė tik 2013 metų pabaigoje.
Kai motina išvyko iš namo Šančiuose, netrukus iš jo išsikėlė ir šeimą sukūrusi vyriausia duktė. Vėliau ji išvyko į Norvegiją – šioje šalyje įsidarbino turgavietės administratore.
Leido laikinai gyventi
Įsižiebus nesantaikai su dukterimi, tėvas pabandė nuginčyti dovanojimo sutartis, bet pralaimėjo bylas ir Kaune, ir Kaliningrade.
Galutinis taškas šiame procese buvo padėtas 2016 metų vasarį – Kauno apygardos teismas leido vyrui Šančiuose esančiame dukters name gyventi su sūnumi, kol jis sulauks pilnametystės.
Tėvo tvirtinimu, svarstant bylą dėl dovanojimo nuginčijimo Kauno apylinkės teisme dukra neprieštaravo, kad jis iki mirties gyventų Šančiuose esančio namo dalyje – tai užfiksuota ir posėdžių protokoluose. Bet tapusi neginčijama būsto šeimininke, ji persigalvojo.
„Kad ir kokie sudėtingi santykiai susiklostytų, būtų neteisinga išvaryti į gatvę tėvą, kuris dovanojo dukrai du namus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo į teismų sūkurį patekusio kauniečio advokatas Laimutis Jankauskas.
Namą ketina parduoti
Praėjusią savaitę kauniečio jaunėliui sūnui sukako 18 metų. Vyriausia jo sesuo pareiškė, jog ketina parduoti namą Šančiuose.
„Jei aš surasiu pardavėją, neverk. Jei nori savo šikną išsaugoti, nes mat bijai, galite abu su mylimu tėveliu rasti pirkėją“, – socialiniame tinkle broliui parašė sesuo.
Neseniai iš savo pažįstamos Kaliningrado deputatės pensininkas sužinojo, jog parduotas ir namas Pionerskio mieste.
Buvęs verslininkas tikino neturintis santaupų, o jo pensija – 197 eurai.
Vien tik vaistams kas mėnesį jis išleidžia daugiau nei 100 eurų, o skolos už teismų išlaidas šiuo metu sudaro daugiau nei 3 tūkstančius eurų.
„Dukra dabar net nekalba, jog pardavusi namą man nupirks nors ir nedidelį būstą.
Kitos pastogės neturiu nei aš, nei sūnus. Labiausiai gaila jo“, – „Lietuvos rytui“ dejavo kaunietis.
Juodu su sūnumi vis dar gyvena daug ginčų sukėlusiame name.
Kauniečio vyriausia dukra įsikūrė Norvegijoje, jos 25 metų sesuo gyvena Vokietijoje su motina, o jauniausia, 22 metų sesuo, Kaune išsinuomojo butą.
Pateikęs ieškinį dėl leidimo gyventi iki gyvos galvos, tėvas prašo įpareigoti vyriausią dukterį kiekvieną mėnesį jam išlaikyti skirti 450 eurų.
Kaunietė apie savo tėvą kalbėjo tik blogai
Du namus dovanų gavusi kaunietė su tėvo reikalavimais kategoriškai nesutinka.
Moteris pareiškė, jog tėvas iki pilnametystės ja ir kitomis dukterimis manipuliavo, nesirūpino ir naudojo psichologinį smurtą.
Kauno apylinkės teismas dar 2013 metų gruodį nutraukdamas tėvų santuoką nustatė, kad tėvas smurtavo prieš motiną ir visas tris dukteris.
„Visą vaikystę tėvas vertė mus dirbti įvairius suaugusiųjų darbus. Kai turėjo siuvyklą, liepdavo daryti etiketes ir maišelius. Kol nepadarydavome nustatyto skaičiaus, neleisdavo eiti miegoti, nors kitą dieną reikėdavo eiti į mokyklą“, – atsiliepime į ieškinį tvirtino dukra.
Emigrantės tvirtinimu, tėvas ne tik mušė ir žemino dukras, bet ir neleisdavo joms bendrauti su kitais vaikais, vykti į ekskursijas, atimdavo iš močiutės ir promočiutės gautas dovanas, sutaupytus pinigus, prikeldavo naktimis reikalaudamas atlikti įvairius darbus.
Sutuoktinei išvykus į Vokietiją tėvas užrakino šaldytuvą, kad dukterys negalėtų juo naudotis, išjungdavo elektrą, grasino užmušti vyriausią dukterį ir jos vyrą.
Dėl nuolatinių bauginimų duktė su žentu buvo priversti bėgti iš namų, pasiėmę reikalingiausius daiktus.
Vyriausia duktė sutiko globoti vieną seserų, nes joms nebūdavo duodama valgyti.
Tėvas buvo atlikęs ir DNR tyrimus, nes abejojo, kad vaikai iš antrosios santuokos yra jo.
Pasak merginos, tėvas apgaule pasiekė, kad ji atsisakytų jai padovanoto namo Kaune, bet teismas šiuos planus sužlugdė.
Tinkamo auklėjimo, rūpinimosi ir priežiūros iš tėvo ji nesulaukusi – priešingai, dėl jo elgesio buvo priversta emigruoti iš Lietuvos.
Kauniečio vyriausia duktė turi vaiką. Tėvas neva grasino paskųsti ją Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms.
Moters tvirtinimu, tėvas elgiasi nesąžiningai reikalaudamas išlaikymo, nes yra paveldėjęs keturis žemės sklypus: „Jis tyčia siekia pabloginti savo turtinę padėtį.“
Duktė prieštaravo, kad tėvui būtų leista naudotis jos namu Šančiuose – pasak jos, to nenumato įstatymai: „Tėvas – pagiežingas ir piktavalis, siekiantis sau naudos įvairiausiais apgaulės būdais.“
