Skubotas darbas – nekokybiškas. Tai Seimui bandys įrodyti policijos pareigūnai ir prokurorai, kurie ir taip ilgai tiriamas bylas norėtų nagrinėti dar ilgiau.
Vyriausybės ir Seimo prašoma panaikinti ikiteisminiam tyrimui nustatytus terminus ir leisti tirti bylas tiek, kiek norisi.
Svarbiausia – laiku surasti įtariamuosius. Suimti jie nebepabėgs, o tuos, kurie teismo laukia laisvėje, kada panorėjus bus galima dar pasekti.
Nei nuteisė, nei išteisino
Svarstant pasiūlymą Vyriausybėje į įtariamųjų padėtį dėmesį atkreipė tiktai premjeras Saulius Skvernelis.
Jo teigimu, ikiteisminis tyrimas jau dabar trunka per ilgai, o teisėsaugos akiratyje atsidūrę žmonės po keletą metų vaikšto su įtarimų našta.
Atsikratyti jos gali nepadėti net teismas – tiriant sudėtingas bylas sulaukti senaties daugiau tikimybės nei bausmės ar išteisinamojo nuosprendžio.
Taip atsitiko buvusiems bendrovės „Vilniaus energija“ vadovams Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir prancūzui Jeanui Sacreste’ui.
Dujų pardavimo bei šilumos kainas bandę skaičiuoti prokurorai per dešimtmetį neįrodė, kokią žalą patyrė vartotojai, ir nenustatė, kas dėl to kaltas.
Pavargo įrodinėti tiesą
Vilniaus apygardos teismas šią bylą dėl senaties nutraukė priešpaskutinę praėjusių metų dieną.
Pagal įstatymus, bylos nagrinėjimą buvo galima tęsti, jei bent vienas teisiamųjų būtų siekęs įrodyti, kad buvo apkaltintas be pagrindo.
Nors teisiamųjų suole atsidūrę verslininkai visą laiką neigė kaltę, įrodinėti savo tiesos nepanoro nė vienas.
Jų advokatai įsitikinę, kad priešingu atveju į teismą būtų reikėję vaikščioti dar trejus metus.
Mėto iš teismo į teismą
Šį jausmą puikiai žino buvęs Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas, kuris į prokurorų ir teisėjų klausimus atsakinėja jau dešimtmetį.
Aštuonerius metus savo tiesą įrodinėjo ir buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Darius Norkus, bet taip ir nerado atsakymo, kada tiksliai jį pradėjo sekti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
Jie abu praėjusią savaitę vėl varstė teismų duris – A.Sasnausko bylą iš naujo nagrinėja Apeliacinis teismas, o jau ne kartą įvairių teismų išteisinto D.Norkaus bylą po prokuroro skundų vėl atvertė Aukščiausiasis teismas.
Dvi buvusiems „Vilniaus vandenų“ vadovams iškeltas bylas jau nagrinėjo 26 teisėjai, 16 iš jų – Aukščiausiojo teismo.
Baltarusis įstrigo ilgam
Kiek laiko pareigūnai persekios jiems įtarimų sukėlusius asmenis, jei neliks reikalavimo tyrimą baigti per nustatytą laiką?
Dėl vienos kontrabandos bylos vilkinimo advokatas Edgaras Dereškevičius ikiteisminio tyrimo teisėjui yra pateikęs net septynis skundus.
Šioje byloje Baltarusijos piliečiui Sergejui Haiko įtarimai buvo pareikšti 2014 metų birželį. Nors užsienietis Baltarusijoje turi darbą ir mažamečių vaikų, ilgą laiką buvo suimtas, kad nepaspruktų.
Praėjus trejiems metams nuo tyrimo pradžios 2017-ųjų gegužę baltarusis su advokatu nuvyko į Muitinės kriminalinę tarnybą, kur jam turėjo būti įteiktas dar vienas įtarimas.
„Tuomet paaiškėjo, kad per tokį ilgą laiką ikiteisminis tyrimas iš esmės nėra pasistūmėjęs. Beveik per pustrečių metų jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė, bet jokie veiksmai, kuriais privalo būti tikrinami procese apklausti asmenys ir jų parodymai, nebuvo atlikti. Tai reiškia, kad šis ikiteisminis tyrimas nepateisinamai vilkinamas“, – sakė advokatas E.Dereškevičius.
Renka prokurorų parašus
Šias pataisas svarstant Vyriausybėje generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė nemanantis, kad pasikeitus įstatymui pareigūnai specialiai vilkintų tyrimus.
Ž.Radišausko teigimu, panaikinus tyrimo terminus pareigūnai tik sutaupytų laiko, nes dabar beveik nebūna atvejų, kad pradėto tyrimo nebūtų prašoma pratęsti.
Kad tyrimas būtų pratęstas, reikia daugybės pareigūnų parašų.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas tokį prašymą pateikia savo įstaigos vadovui, jis kreipiasi į tyrimą kontroliuojantį prokurorą, o šis prašo dar aukštesnio prokuroro pritarimo.
Tikisi Seimo pritarimo
Kad tikslūs ikiteisminio tyrimo terminai neužtikrina įtariamo ar nukentėjusio asmens teisės į greitą procesą, tikino ir pataisas pateikęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Nors projektą vertinusi Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė įžvelgė spragų, ministrui E.Misiūnui leista jį pristatyti Seime. Šį klausimą į Seimo darbotvarkę planuojama įtraukti tik rudens sesijoje.
„Kad tie ikiteisminio tyrimo terminai pas mus ir taip apsamanoję, negi įmanoma juos tęsti dar ilgiau?“ – išgirdęs apie tai nustebo Seimo narys žinomas teisininkas Rimas Andrikis.
Vidaus reikalų ministerijos siūlomos pataisos Teisės ir teisėtvarkos komiteto dar nepasiekė, tačiau R.Andrikis abejojo, ar jos gali sulaukti pritarimo: „Kiekvienas tyrimas privalo turėti pabaigą.“
Pabaigos sulaukia ne visi
Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, dabar ikiteisminio tyrimo terminai svyruoja nuo trijų iki devynių mėnesių, tačiau paprastai jie būna pratęsiami.
Net sustabdytas tyrimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali būti atnaujintas, kol sueis senaties terminas.
„Senaties terminas dabar toks ilgas, kad su kolegomis kalbėdavome, jog įtariamasis greičiau numirs, nei sulauks senaties“, – kalbėjo ilgametis advokatas R.Andrikis.
Jis prisiminė ne vieną atvejį, kai teisiamieji nuosprendžio už grotų laukė po keletą metų: „Pareigūnų psichologija tokia: paslėpk jį už grotų, ir visiems bus ramiau. Tik ką tai duoda pačiam įtariamajam?“
Seimo nario nuomone, šių pataisų rengėjai nepagalvojo ir apie asmenis, kuriuos įtarimų našta slėgs laisvėje: „Lietuva – labai maža šalis, kur trečdalis gyventojų – giminės. Čia nepaslėpsi nei tyrimo detalių, nei įtariamųjų tapatybės. Tai, kas tinka dešimtis milijonų gyventojų turinčioms šalims, netinka mums.“
Valstybė sulauks ieškinių
Tuo metu advokatas E.Dereškevičius neabejojo, kad priėmus šias pataisas Europos žmogaus teisių teisme dar padaugėtų bylų prieš Lietuvą.
„Tai akibrokštas ne vien Lietuvos Konstitucijai, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principams. Baudžiamosios bylos Lietuvoje tiriamos penkmečiais, dešimtmečiais ir nutraukiamos suėjus senaties terminams, todėl pasigirti tikrai neturime kuo“, – tvirtino E.Dereškevičius.
Advokato nuomone, tokias pataisas parengę policijos ir prokuratūros vadovai eiliniam pareigūnui siunčia žinią, kad jis yra vienvaldis padėties šeimininkas ir ikiteisminį tyrimą gali vykdyti tiek, kiek užsimanys.
Teismuose bus rodomi filmai?
Leidimo dirbti lėčiau prašantys tyrėjai savo darbo krūvį norėtų susimažinti ir nebepildydami apklausos protokolų.
Pataisose siūloma tyrimo metu padarytus garso ir vaizdo įrašus prilyginti protokolui.
Tačiau toks siūlymas kelia nerimą teisėjams – klausytis ir žiūrėti įrašus tektų beveik kiekviename teismo posėdyje.
„Norite teismą paversti kino filmų peržiūros sale? Kur mes žiūrėsime filmus ir klausysime garsų ir juose ieškosime kokio nors racionalaus grūdo?“ – Vyriausybės posėdyje klausė Apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas.
„Lietuvos ryto“ kalbinti advokatai prisiminė ne vieną bylą, iš kurios garso ir vaizdo įrašai buvo dingę.