Prie politikų prileidžia tik atsijotus piliečius

Bent kiek iš arčiau į Seimo pirmininką ar premjerą norintys pažvelgti žmonės prieš tai privalo apie save pateikti įvairių žinių. Vadovybės apsaugos departamento (VAD) darbuotojai reikalauja net asmens kodo. Ar jiems tikrai būtina tai žinoti?

Dieną naktį saugomas Seimo pirmininkas V.Pranckietis bene saugiausiai jaučiasi tarp savo partijos bendražygių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dieną naktį saugomas Seimo pirmininkas V.Pranckietis bene saugiausiai jaučiasi tarp savo partijos bendražygių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valstybės apsaugos departamento vadovas R.Mockevičius gynė esamą tvarką.
Valstybės apsaugos departamento vadovas R.Mockevičius gynė esamą tvarką.
Advokatas Gintaras  Černiauskas
Advokatas Gintaras Černiauskas
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

Feb 7, 2018, 6:20 AM, atnaujinta Feb 7, 2018, 11:13 AM

Prieš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio apsilankymą vienoje pakaunėje veikiančioje įmonėje VAD atstovai pateikė reikalavimą pateikti duomenis apie susitikime dalyvausiančius žmones.

Bendrovės vadovų buvo paprašyta atsiųsti dalyvių vardus, pavardes, einamas pareigas ir net asmens kodus.

„Bet juk asmens kodas yra vienas svarbiausių duomenų apie žmogų.

Ar reikalavimas jį pateikti nėra perteklinis?“ – VAD nurodymą suglumę aptarinėjo šios įmonės atstovai.

Susitikime su V.Pranckiečiu dalyvavo kelios dešimtys bendrovės darbuotojų.

Tiesa, prie įėjimo į salę niekas dalyvių sąrašo netikrino, o apie „išbrokuotus“ asmenis administracija irgi negirdėjo.

Moka saugoti paslaptis

„Tokios procedūros atliekamos visada, ir visai nesvarbu, kokioje įmonėje lankosi mūsų departamento darbuotojų saugomas žmogus“, – „Lietuvos rytui“ aiškino VAD direktorius generolas Rymantas Mockevičius.

Pasak pareigūno, siekiama išsiaiškinti, ar susitikime su valstybės vadovais neketina dalyvauti teisti žmonės, taip pat teisę nešioti ginklą turintys asmenys.

R.Mockevičius tikino, kad asmens kodas reikalingas siekiant tiksliai nustatyti žmogaus tapatybę. Vien vardo ir pavardės šiuo atveju nepakanka, nes galimi sutapimai.

VAD direktoriaus teigimu, nėra jokio pavojaus, kad informacija apie konkretų žmogų bus panaudota negeriems tikslams arba bus perduota asmenims, kuriems neturėtų pakliūti: „Departamento darbuotojai turi leidimą dirbti su valstybės paslaptimis.

Mes jas mokame saugoti.“

Apžiūri fotografų techniką

VAD darbuotojai į numatomą susitikimo su aukštu pareigūnu vietą atvyksta iš anksto, patikrina prieigas ir patalpas. Jie visada apžiūri fotografų techniką ir paprašo padaryti porą kadrų, kartais net pageidauja išvysti darbo pažymėjimą.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai saugo ir į Lietuvą atvykstančius garbius svečius iš užsienio. Tokiu atveju taikomos dar griežtesnės patikros procedūros.

„Renkame informaciją ir apie svečius aptarnausiančius viešbučio, restorano darbuotojus“, – pasakojo R.Mockevičius.

Įžvelgė pavojų reputacijai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstietis Vytautas Bakas pripažino, kad VAD išties turi daug įgaliojimų, gali atlikti net žvalgybą, tačiau tai esą visiškai normalu.

„Labiau nustebčiau sužinojęs, kad departamento darbuotojai nesidomi, kas dalyvaus susitikime su prezidente, Seimo pirmininku ar premjeru“, – kalbėjo V.Bakas.

Jo nuomone, reikėtų kalbėti ne tik apie fizinę, bet ir apie reputacijos apsaugą.

Politikas teigė žinąs atvejų, kai į susitikimus su aukščiausius postus užimančiais valstybės pareigūnais veržėsi žmonės, turintys rimtų problemų su teisėsauga.

Esą tikėtina, kad bendras su politikais nuotraukas buvo norima panaudoti toms problemoms spręsti.

„Tokios nuotraukos galėtų kompromituoti valstybės vadovą, kuriam visai be pagrindo tektų aiškintis dėl ryšių su abejotinos reputacijos žmonėmis“, – svarstė V.Bakas.

Turi būti protingumo ribos

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasakojo, kad kartą klausimas dėl žmonių duomenų rinkimo jau buvo iškilęs po premjero Sauliaus Skvernelio apsilankymo vienoje šalies įmonėje.

„Sunku vienareikšmiškai vertinti tokį reikalavimą.

Asmens kodas yra asmeninė informacija ir ją reikia dalyti labai atsakingai.

Pirmieji valstybės asmenys turi būti saugomi, tačiau manau, kad tai turi būti daroma neperžengiant protingumo ribų“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Liberalė užsiminė, kad Seime nuolat vyksta šachmatų turnyrai, kuriuose dalyvauja šachmatininkai iš visos šalies.

Bet jiems nekyla didelių sunkumų pakliūti į parlamento rūmus – pakanka parodyti pasą.

Iš pirmų lūpų

Gintaras Černiauskas

Advokatas

„Labai įdomu, kad taip renkami duomenys apie žmones, dalyvaujančius susitikimuose su šalies vadovais.

Tačiau tiek teisti, tiek neteisti žmonės yra tokie patys rinkėjai ir turi teisę susitikti su valdžios atstovais. Grėsmę gali kelti ne pats jų dalyvavimas susitikime, o veiksmai.

Specialiųjų tarnybų užduotis – parinkti tinkamiausias saugumo užtikrinimo priemones.

O draudimas dalyvauti susitikime su aukštu pareigūnu vien dėl teistumo jau būtų aiškus žmogaus teisių pažeidimas.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.