Sumaištį sukėlė, kai Savivaldybės kontrolieriai patikrino 42 įstaigų finansinę veiklą 2016 m. Paaiškėjo, kad didžiosios dalies biudžetinių įstaigų vadovai pro pirštus žiūrėjo į įstatymus. Jie stengėsi metų pabaigoje ištuštinti įstaigos kasą, nevengė net išsimokėti premijų.
Apie tyrimo rezultatus pranešę Šiaulių miesto vadovai pažymėjo, kad tokia savivalė nebus toleruojama. Tad nutarta skubiai patikrinti, ar pernai šiose įstaigose buvo laikomasi finansinės drausmės. Rezultatas nustebino – dalis vadovų vėl gudravo.
A.Bartulis pažymėjo, kad yra trys būdai palikti įstaigai pinigus: „Priklausomai nuo situacijos, tam tereikia Tarybos, administracijos direktoriaus leidimo arba suderinimo su Savivaldybės finansų skyriaus vedėja.“
Administracijos direktorius stebėjosi, kad dalis nusižengusių vadovų neginčijo pažeidimo fakto, bet ėmė ieškoti pasiteisinimų. „Atsirado įvairių interpretacijų – nežinojo, nesuprato ir t.t. Negi mes turime švietimo įstaigų vadovus pradėti mokyti skaityti ir skaičiuoti?“ – retoriškai klausė A.Bartulis.
Vis dėlto jis pripažino, jog metų metus besitęsusiais ir sisteminiais tapusiais pažeidimais ketinta kovoti švelniai. Iš pradžių ketinta tik įpareigoti įstaigas sugrąžinti ne pagal paskirtį panaudotus pinigus, o vadovų nebausti.
„Tačiau Šiaulių miesto tarybos nariai Alfredas Lankauskas ir Jonas Bartkus pareikalavo asmeninės vadovų atsakomybės. Tad teko priimti kitokį sprendimą – skirti asmenines nuobaudas,“ - sakė A.Bartulis.
Tai buvo padaryta šių metų pradžioje, kai buvo įvertinamas kiekvieno vadovo darbas. Prasižengusiems vietoj įvertinimo „labai gerai“ buvo įrašytas „gerai“, o tai reiškia, kad priedas prie atlyginimo sumažėjo nuo 40 iki 9 procentų.
Nubaustieji vadovai per šiuos metus praras po kelis tūkstančius eurų. Negana to, prasižengėlių vadovaujamos įstaigos privalės į biudžetą sugrąžinti 57 tūkstančius eurų.
