Socialinio darbo ekspertė iš JAV: Amerikos žmonės nėra tokie tylūs

Pasak V. Ngwa, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo negalios ar kitų aplinkybių, turi teisę pasirinkti, kur, su kuo ir kaip gyventi. Lietuvoje dar dažnai žmonės, turintys proto ar psichikos negalią, apgyvendinami didžiules ligonines primenančiose įstaigose. Tokios didelės įstaigos, V. Ngwa įsitikinimu, neturi galimybės atsižvelgti į individualius asmens poreikius. Juk mes norime kasdien rinktis, ar valgysime bulves, ar ryžius, gal eisime į miesto šventę, o gal važiuosime aplankyti artimųjų. Tai įmanoma tik gyvenant bendruomenėje.

JAV, pasak ekspertės, jau beliko vos kelios didelės įstaigos, bet ir jos turėtų būti uždarytos. Valstijose neįgalieji gyvena arba šeimose (yra galimybė negalią turinčius asmenius priimti į šeimą ir už tai gauti papildomų pajamų), arba mažose, iki 8 asmenų, bendruomenėse, kur yra prižiūrimi visą parą. Jie patys sprendžia, kokių ir kiek paslaugų jiems reikia.

V. Ngwa teigimu, kad šie pokyčiai įvyktų, atsakomybę turi prisiimti ne kuri nors viena institucija, bet visa valstybė. Sprendžiant neįgaliųjų įtraukties į bendruomenę klausimus turi įsijungti kuo daugiau grandžių tiek bendruomenės, tiek vyriausybiniu lygmeniu. Neįgaliam žmogui svarbu ne tik socialiniai klausimai, bet ir būstas, sveikata, išsilavinimas, darbas, laisvalaikis ir daugelis kitų dalykų. Lietuvoje dažnai viską paliekama spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. O juk, tarkim, Užsienio reikalų ministerija taip pat gali turėti daug įtakos neįgaliųjų gyvenimui, pavyzdžiui, pasirūpinti patogesniu jų keliavimu.

Kitas labai svarbus aspektas, kurį pabrėžė ekspertė – iniciatyvos turėtų būti rodomos ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios, iš pačių bendruomenių. Pasak V. Ngwa, labai svarbu diskutuoti, o į diskusijas įtraukti kuo daugiau pusių: bendruomenės, savivaldybės, paslaugų teikėjų atstovus. Būtina išklausyti ir tuos, apie kuriuos kalbama – jokie sprendimai neturi būti priimami be paties žmogaus. Deja, dažnai tenka išgirsti, kad asmuo turi proto negalią, todėl jo nuomonė nesvarbi. Taip neturėtų būti.

Ekspertė pabrėžia, kad Amerikoje bendruomenė valdžios sprendimams turi labai didelę įtaką. Visada yra galimybė ateiti, pavyzdžiui, pas merą ir parodyti, kaip vieną ar kitą dalyką galima daryti geriau. Labai svarbu tai daryti pasiruošus ir atstovaujant ne savo ar kokios nors siauros grupės interesams, o didžiajai daliai bendruomenės. Turint didelį palaikymą lengviau pasiekti savo tikslų, pavyzdžiui, pareikalauti, kad atsirastų daugiau paslaugų neįgaliesiems. „Amerikoje žmonės nėra tokie tylūs, kaip Lietuvoje, jie savo interesą gina ryžtingai“, – sako V. Ngwa.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorės Violetos Toleikienės teigimu, palaikymo bendruomenėse dar labai trūksta. Vilkaviškyje nusprendus dalį didžiulių globos namų gyventojų perkelti į bendruomenę kilo pasipiktinimas. Nė viena vietos nevyriausybinė organizacija neatėjo palaikyti šios idėjos. „Apie kokius tada pokyčius galima kalbėti?“ – retoriškai klausia V. Toleikienė.

Vis dėlto yra ir kuo pasidžiaugti: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki 2017 m. pabaigos Lietuvoje buvo įsteigta 11 grupinio gyvenimo namų (Kelmės, Telšių, Kėdainių, Švenčionių, Akmenės r., Kauno miesto savivaldybėse). Juose apsigyveno 62 suaugę neįgalūs asmenys ir 10 vaikų. 2018 m. pirmojoje pusėje veiklą pradės dar 11 grupinio gyvenimo namų.

JAV neįgaliųjų integraciją į bendruomenę pradėjo dar 1950 metais. Vis dėlto šis procesas ir dabar dar nėra pasibaigęs. Pasak V. Ngwa, ir valstijose vis dar susiduriama su neigiamu visuomenės požiūriu į neįgaliuosius, kurį būtina keisti. Tai padaryti galima tik bendraujant, padedant išsklaidyti išankstines baimes, kurios neretai tėra emocinio pobūdžio.