Signatarų giminės pasigedo valstybės dėmesio

Ar minėdama valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuva turėtų į iškilmes oficialiai pakviesti Vasario 16-osios Akto signatarų palikuonis ar gimines ir sumokėti jiems bent už kelionę į Vilnių?

1918 metų vasario 16-ąją Nepriklausomybės Aktą pasirašė dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. Dabar jų giminės išsibarstę po daugelį pasaulio šalių.
1918 metų vasario 16-ąją Nepriklausomybės Aktą pasirašė dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. Dabar jų giminės išsibarstę po daugelį pasaulio šalių.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Feb 9, 2018, 6:35 AM

1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų giminės išsibarstė po pasaulį, dauguma jų šiuo metu gyvena užsienyje – JAV, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Vasario 16-osios klubo pirmininkas, signataro Petro Klimo brolio anūkas 69 metų Remigijus Gulbinas įsitikinęs, kad Lietuvos valstybė turėtų finansiškai padėti bent daliai signatarų palikuonių ar giminių, kurie yra garbaus amžiaus ir neturi lėšų atvykti į iškilmes.

Tačiau šis siūlymas liko neišgirstas. Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komunikacijos ekspertas Marius Gurskas „Lietuvos rytui“ sakė, kad kelionė į šventinius renginius Lietuvoje nėra apmokama nė vienam asmeniui.

– Kodėl, jūsų manymu, reikėtų apmokėti signatarų giminių viešnagę per valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Gulbino.

– Jeigu valstybė kviečia, paprastai apmoka kviečiamųjų išlaidas. Tačiau, kiek aš žinau, Lietuva jų nekvietė. Nemanau, kad iškilmių rengėjai apskritai žino, kokie signatarų palikuoniai kur gyvena. Juk visi duomenys yra pas mus.

Mūsų klubas iš anksto ragino visų signatarų gimines atvykti.

Bet mes negalime kviesti, patys centais barškiname.

Mūsų klubo nario mokestis yra 5 eurai per metus. Už tuos surinktus pinigus nešame gėles ant signatarų kapų, lankome jų tėviškes, perkame žvakes.

Mano manymu, valstybė turėjo apmokėti bent tų signatarų palikuonių, kurie emigravo Antrojo pasaulinio karo metais, kelionę. Manyčiau, tokių būtų kokie keturi ar šeši. Jie gauna nedideles pensijas.

– Ar jūsų klubas gavo prašymų sumokėti už kelionę?

– Į mus neoficialiai kreipėsi keli. Mano manymu, prašymai buvo teisingi.

Jei būtų garbinga valstybė, tikrai galėtų jiems sumokėti už bilietą ir dar skirti automobilį iš oro uosto nuvykti į viešbutį.

– Ar oficialiai kreipėtės į valdžios institucijas?

– Aš rašiau Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato programos koordinatorei Neringai Vaisbrodei dėl renginių programos, bet ji į mano laiškus nieko neatsakė.

Mat Amerikos lietuviai skambino į mūsų klubą, prašė pateikti visų renginių sąrašą, kad galėtų planuoti savo atvykimą, pirkti lėktuvo bilietus, atvežti savo vaikus, anūkus, proanūkius, o mes nieko jiems atsakyti negalėjome. Patyriau didelę gėdą.

Vėliau mūsų klubo atstovė telefonu sekretoriato pasiteiravo, ar įmanoma apmokėti kelių signatarų anūkų kelionę į iškilmes, ir išgirdo, kad tai nerealu. Tada skambino kitam, jis pakartojo tą patį. Atrodo, kad sau prašai. Į tave žiūri kaip į elgetą.

Manau, kad reikėjo sukurti šimtmečio minėjimo fondą, o iš jo kažkiek pinigų skirti ir reprezentacinėms išlaidoms.

– Kiek žmonių jūsų klube?

– Šiuo metu yra apie 80 aktyvių narių. Kiti dėl sveikatos būklės nei dalyvauja veikloje, nei moka nario mokestį.

– Kaip tapti klubo nariu?

– Jais gali tapti tik signatarų giminės. Bet yra buvę, kai kreipėsi žmonės, kurie tik dėjosi tų garbingų žmonių giminėmis. Todėl mes vykdome savotišką atranką.

– Ką duoda buvimas signataro gimine?

– Mūsų klubo pavadinimas daug ką įkvepia. Kai kurie žmonės linkę pasinaudoti tuo vardu, pavyzdžiui, bandydami susigrąžinti žemę. Mes tokių dalykų netoleruojame.

Pernai atėjo toks linksmų plaučių žmogelis, paskelbė, kad yra Jono Basanavičiaus giminė, ir kartu su klubo nariais norėjo patekti į Prezidentūrą. Jis buvo su geru kvapeliu, paprašėme Prezidentūros apsaugos, kad jo neįleistų.

– Bet pagal internetinius genealoginius medžius dažnas mūsų yra kurio nors signataro giminė, tegu ir penkioliktos ar dvidešimtos kartos.

O kas bus, jei paaiškės, kad tas „žmogus su kvapeliu“ iš tikrųjų yra J.Basanavičiaus giminaitis?

– Mes būtume tai žinoję, jau esame išsišifravę, kas yra kas.

Beje, šiais metais atsirado trys jauni signatarų giminaičiai. Tuo labai apsidžiaugėme. Mat mūsų senųjų klubo narių amžiaus vidurkis 75–80 metų.

Aišku, kai plati giminė, visko būna – ir trinties, ir pavydo.

Ne visi turėjo vaikų

Iš 20 Vasario 16-osios Aktą pasirašiusių signatarų vaikų turėjo keturiolika. Keturi signatarai buvo kunigai, taip pat vaikų neturėjo Jonas Basanavičius ir Steponas Kairys.

Petro Klimo sūnus Petras Klimas šiuo metu gyvena Prancūzijoje, o Jono Vileišio duktė Rita Vileišytė-Bagdonas – JAV.

Vasario 16-osios klubas turi žinių apie Saliamono Banaičio, Mykolo Biržiškos, Kazimiero Bizausko, Prano Dovydaičio, Petro Klimo, Donato Malinausko, Antano Smetonos, Jono Smilgevičiaus, Aleksandro Stulginskio, Jokūbo Šerno, Jono Vileišio, Jono Vailokaičio anūkus. Su Stanislovo Narutavičiaus palikuoniais šiuo metu ryšiai nutrūkę.

Signatarų palikuoniai gyvena Prancūzijoje, Lenkijoje, JAV, Vokietijoje, Kanadoje ir Australijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.