Dalis statybos darbų, už kuriuos sumokėjo „Regitra“, iš viso nebuvo atlikti, o toliau – dar įdomiau: kaip nurodoma atlikto nepriklausomo audito išvadose, „Regitra“ už kai kuriuos statybos darbus mokėjo dvigubai daugiau nei rinkos kaina.
Naujienų portalo lrytas.lt turimi dokumentai rodo, kad net ir perspėti apie galimą piktnaudžiavimą ir tikslingą lėšų švaistymą „Regitros“ vadovas Dalius Prevelis ir Administravimo departamento direktorė Marija Gabija Kregždytė aiškintis situacijos neskubėjo.
Dokumentuose dominuoja viena pavardė
Sausio 10 d. išplatintas lakoniškas pranešimas spaudai, kad VĮ „Regitra“ vadovybė kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą ir jai perdavė surinktą informaciją dėl galimai neteisėtų rangovų veiksmų atliekant remonto darbus. Taip pat buvo prašoma ištirti, ar VĮ „Regitra“ atsakingi darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas.
Naujienų portalo lrytas.lt turimi dokumentai rodo, kokia paini istorija slypi po aptakiais „Regitros“ vadovo pareiškimais.
Redakcija gavo šios įmonės specialistų rengtus dokumentus, iš kurių matyti, kad už statybos darbų viešuosius pirkimus, kurių skaidrumas ir tolesnis vykdymas sukėlė įtarimų, buvo atsakingas vienas įmonės darbuotojas – Mantautas Marteckas.
Būtent šiam darbuotojui buvo pavesta rūpintis „Regitros“ direkcijos administracinio pastato salės, patalpų remontu bei fasado ir įėjimo laiptų remontu. Jis ne tik turėjo parengti viešojo pirkimo dokumentaciją ir jį įvykdyti, bet ir buvo atsakingas už visų statybos (remonto) darbų atlikimo priežiūrą.
M.Marteckas statybos darbų pirkimus atliko apklausos būdu: pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal mažiausią kainą ir sutartys sudarytos su mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais. Šiuo atveju buvo taikoma fiksuoto įkainio kainodara, t. y. užsakovas už darbus moka kainą, kuri nustatyta sutartyje, o atliktų darbų aktas pasirašomas patikrinus faktinį atliktų darbų kiekį. Audito akte pažymima, kad „Regitra“ mokėjo ne tik didesnes sumas, nei buvo nurodoma sutartyse, bet ir už darbus, kurie nebuvo atlikti.
Įkainiai – dvigubai didesni
Nors statybos (remonto) darbai buvo perkami iš kelių įmonių, audito išvadose labiausiai į akis krinta „Regitros“ bendradarbiavimas su UAB „Rokiškio apdaila“. Ši įmonė atliko statybos darbų už 74 131 eurų.
Audito išvadose pažymima, kad neatitinkančių faktinius kiekius darbų suma sudaro 19,4 proc., galimai visiškai neatliktų darbų – 12,3 proc, o pagrindinių darbų įkainiai yra 2 kartus didesni už rinkos kainas.
Auditoriaus nurodyti skaičiai iškalbingi: pavyzdžiui, pagrindinėje sutartyje (su šia įmone buvo sudaryta ir papildoma sutartis) neatliktų, bet apmokėtų darbų vertė siekia 15 215,01 euro, o dėl viršytų įkainių „Regitra“ papildomai dar sumokėjo „Rokiškio apdailai“ 32 811,48 euro.
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su UAB „Rokiškio apdaila“ jos vadovas Virginijus Rimša teigė, kad audito išvadose pateikiama informacija jam yra nauja.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Darbai buvo perkami per viešuosius pirkimus. Kokia yra rinkos kaina? Rinkos kaina yra tokia, kokia teiki pasiūlymą ir už kiek tau atrodo, kad verta dirbti. Kadangi mes esame nuo Vilniaus nutolę, apsiskaičiavome sąnaudas tokias, kokios mums pasirodė apsimokančios, ir vis dėlto mes konkursą laimėjome. Vadinasi, kiti rangovai pasiūlė dar didesnes sąmatas. Pati rinka padiktuoja kainas“, – sakė jis.
Į klausimą, ar pažįsta M. Martecką, „Rokiškių apdaila“ vadovas V. Rimša atsakė patvirtindamas, kad tai asmuo, kuris pasirašinėjo atliktų darbų aktą, ir jokių priekaištų ar pastabų, anot pašnekovo, „Regitros“ specialistas neturėjęs.
Mažėjo izoliacijos ir plytelių metrai
Kita įmonė – UAB „Darosa“ – atliko remonto darbų, kurių vertė – 8801 euro. Audito išvadose pažymima, kad šios įmonės taikyti įkainiai buvo 25 proc. didesni už rinkos įkainius. Įdomu tai, kad šios įmonės atliktų faktinių sąmatinių darbų kiekių skirtumas nuo atliktų darbų ir sąmatinės jų vertės yra 22,47 proc.
Pasidomėjus, kokie būtent darbai sukėlė įtarimų, ėmė aiškėti iškalbingi pavyzdžiai. Vienas jų – cokolio teptinės hidroizoliacijos įrengimas: paraiškoje numatyta, jog šios izoliacijos bus įrengta 31 kvadratinis metras, bet auditoriai statybos darbų vietoje aptiko vos 23 kvadratinius metrus šios izoliacijos.
Toliau vartant audito aktą aiškėja kiti ne mažiau įdomūs dalykai: pavyzdžiui, pirminėje paraiškoje numatyta, kad bus atliktas 20,5 kvadratinio metro išsikraipiusių lauko trinkelių išlyginimas (t. y. išardymas, pagrindų sutaikymas, tų pačių trinkelių sumontavimas), o galiausiai sutvarkyta vos 1,7 kvadratinio metro.
Išmokėta suma už neatliktus darbus, anot auditą atlikusio specialisto, yra 1978,19 euro, o už nustatytus įkainius viršijusius darbus šiai įmonei „Regitra“ permokėjo 2797,20 euro.
Įmonės vadovas Dalius Kopūstas teigė, kad iš pradžių visi darbai buvo priimti, o tik po kurio laiko „Regitra“ pareiškė pretenzijas dėl broko. „Esame „Regitrai“ išsiuntę raštą, kuriame paaiškinome situaciją dėl atliktų darbų kiekio. Jiems užkliuvo plytelių klijavimo pozicija – kad buvo brangesnė“, – teigė jis ir pridūrė, kad turi visus medžiagų pirkimo dokumentus, o kiekis skaičiuojamas pagal statybos resursų poreikio sistemos „Sistela“ pateikiamą informaciją.
„Kai kuriose vietose savo darbo sąnaudas sumažinome, tai niekas nekreipė dėmesio.. Kaip jau minėjau, esant galimybei ir orams mes broką ištaisysime. Esame sulaukę pretenzijų ir dėl tų darbų, kuriuos atlikome ne mes“, – kalbėjo pašnekovas ir patikino, kad „Regitros“ pretenzijos jį stebina.
Užsimerkė prieš pavaldinio klaidas
Pajudėjus statybų darbams prasidėjo ir kitos įdomybės. Iš portalo redakcijos turimų dokumentų aiškėja, kad M.Marteckas galbūt priėmė ir teikė apmokėti sąskaitas už iš tiesų neatliktus statybos darbus, tačiau atrodo, kad „Regitros“ vadovybė dėl to galvos per daug nesuko.
Pavyzdžiui, atliekant direkcijos patalpų ir stoginės remonto darbus apie pastebėtus trūkumus Logistikos skyriaus specialistas (tuometinis jo vadovas) Arvydas Grigas žodžiu informavo Administracijos departamento vadovę, bet ji jokių veiksmų nesiėmė. Vėliau A.Grigas dėl šios situacijos pateikė tarnybinį pranešimą, bet vadovybė nesiteikė jo nagrinėti.
Naujienų portalo lrytas.lt turimi dokumentai rodo, kad dėl M. Martecko veiksmų raštu į „Regitros“ vadovybę buvo kreiptasi ne kartą, o išdrįsę tai padaryti darbuotojai gaudavo formalius atsakymus, kuriuose dažniausiai būdavo atsisakoma tirti pažeidimą.
Įdomu tai, kad daugelį klausimų M. Marteckas sprendė tiesiogiai su „Regitros“ vadovu. Tai liudija ir faktas, kad ant pateiktų apmokėti atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų net nėra tuometinio Logistikos skyriaus vadovo parašo.
Portalo šaltinių teigimu, „Regitros“ vadovą ir už pirkimus atsakingo specialisto M. Martecko tėvą Robertą Martecką galimai sieja asmeninė draugystė.
Bendrauti nepanoro
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su pačiu M.Martecku jis, išgirdęs, kokia tema norima su juo kalbėtis, teigė, kad dėl komentarų žurnalistai turėtų kreiptis į „Regitros“ Komunikacijos skyrių.
Paklaustas, ar tiesa, kad jo tėvas Robertas Marteckas ir „Regitros“ vadovas D.Prevelis yra ne tik pažįstami, bet ir bičiuliaujasi, jis tai paneigė.
„Regitros“ Komunikacijos skyrius į klausimus apie galimą M.Martecko atsakomybę dėl lėšų švaistymo atsakė vienu sakiniu: „Daugiau informacijos atskleisti negalime, kol nėra priimtas teisėsaugos institucijų galutinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.“
Taip pat neatsakyta į klausimą, ar per 2016–2018 metų laikotarpį šiam darbuotojui yra taikytos kokios nors tarnybinės nuobaudos.
Tėvo ir sūnaus keliai nesiskyrė
Atrodo, kad tėvo ir sūnaus keliai karjeroje kurį laiką nesiskyrė. M.Martecko tėvas R.Marteckas apie 13 metų dirbo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). 1999–2005 m. laikotarpiu jis vadovavo Statybos ir remonto tarnybai prie KAM, o kai institucija 2005 m. buvo pervardyta į Infrastruktūros plėtros departamentą (IPD) prie KAM, R. Marteckas ėjo jo vadovo pareigas. Darbą KAM jis paliko 2012 m.
Įdomus sutapimas, bet tuo pačiu metu Lietuvos kariuomenės Įgulų aptarnavimo tarnybos Vilniaus įgulos aptarnavimo centre jau dirbo jo sūnus M.Marteckas.
2015 m. jis buvo paskirtas Aplinkos pasaugos agentūros (AAA) vadovu. Jam vadovaujant agentūrai 2017 m. viešumoje pasirodė informacija apie galimai neskaidrius ryšius ir sandorius su statybos bendrove „Pakruojo arka“. Šiuo metu R. Marteckas eina AAA Administravimo departamento direktoriaus pareigas.
Buvęs M. Martecko vadovas: „Jis tiesiogiai bendravo su vadovybe“
Naujienų portalui lrytas.lt pavyko pabendrauti ir su buvusiu Logistikos skyriaus vadovu A. Grigu, kuris buvo tiesioginis M.Martecko vadovas.
Į klausimą, kada jam pradėjo kilti įtarimų, kad jo pavaldinys galbūt neskaidriai atliko jam pavestas užduotis, pašnekovas atsakė: „Praėjusių metų liepą, kai gavau informacijos, kad M. Marteckas labai artimai bendrauja su statybininkais ir galimai gaunami vertingi pasiūlymai iš statybininkų ar kitoks atlygis.
Šią informaciją žodžiu perdaviau Administravimo departamento direktorei M.G.Kregždytei, bet jokios reakcijos nebuvo. Palaukiau porą savaičių, tada Administravimo departamento direktorę pasikviečiau kartu pokalbio pas generalinį direktorių, pasiėmiau su statybomis susijusią dokumentaciją ir jiems išdėsčiau informaciją, kur yra padaryti pažeidimai“, – kalbėjo jis.
Po kelių savaičių A.Grigas „Regitros“ vadovybei pateikė tarnybinį pranešimą apie situaciją. „Reakcijos nebuvo, vėliau buvo pateikta papildomos informacijos ir tuomet pradėtas vidaus papildomas patikrinimas – auditas. Jo išvados kiek abejotinos ir mano tarnybiniuose pranešimuose tai nurodyta. Sprendžiant klausimus dėl minimų remonto darbų M.Marteckas tiesiogiai bendradarbiavo su vadovybe, aš buvau paliktas nuošalyje“, – kalbėjo jis.
„Regitra“ kreipėsi į prokuratūrą
Neseniai ir pati „Regitra“ dėl šios situacijos kreipėsi į teisėsaugą. Įmonės direktorius D.Prevelis inicijavo nepriklausomą auditą, kurio siekta įvertinti, ar atlikti remonto darbai atitinka vidutinę rinkos kainą ir ar įmonės lėšos buvo panaudotos tinkamai.
Įvertinęs auditoriaus išvadas ir informacijos rimtumą VĮ „Regitra“ direktorius D. Prevelis priėmė sprendimą kreiptis į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kad būtų ištirtas minimas atvejis.
Anuomet teigta, esą audito išvados leido įtarti, jog statybų bendrovės, vykdžiusios remonto darbus, galbūt klastojo dokumentus nurodydamos daugiau darbų ir didesnį statybinių medžiagų kiekį, nei faktiškai buvo atlikta ir panaudota.
Tokie veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad statybų bendrovės galbūt siekė pasipelnyti, o už šią sritį atsakingi „Regitros“ darbuotojai galbūt netinkamai atliko savo funkcijas.
Sausio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau vasario 5 d. „Regitra“ apskundė šį nutarimą Vilniaus apygardos prokuratūrai, prašydama nutarimą panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atostogų metas
Naujienų portalas lrytas.lt bandė susiekti su „Regitros“ vadovu D.Preveliu ir jo paties pasitreirauti apie tai, ar buvo delsiama reaguoti į pranešimus apie M.Martecko veiksmus bei portalo šaltinių pateiktą informaciją, jog jis asmeniškai pažįstamas su „Regitroje“ dirbančio specialisto tėvu R.Martecku. „Regitros“ direkcija portalą informavo, kad D.Prevelis šiuo metu atostogauja.
Bandyta susisiekti ir su Aplinkos apsaugos agentūroje dirbančiu R.Martecku, tačiau jo mobilusis telefonas yra išjungtas, o įstaigos administracija naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad Administravimo departamento direktorius taip pat atostogauja. Vis dėlto vėliau pats R.Marteckas susisiekė su redakcija ir patikino, kad „Regitros“ vadovo asmeniškai nepažįsta ir nebendrauja.
Jau pasirodžius publikacijai į elektroninį laišką atsakė ir D.Prevelis, jis patikino, kad R. Martecko nepažįsta, nėra matęs ar bendravęs, o į kitus klausimus pažadėjo atsakyti sugrįžęs į darbą po atostogų.
