„Veryga čia jau tampa virš visų“, – tokią idėją kritikavo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Primena Šiaurės Korėją
Anot E.Gentvilo, šis įstatymo projektas atsirado praėjus vos 2 dienoms po šio Seimo priesaikos. „Jis buvo paruoštas ateinant valdyti ir keisti valstybę. Mano manymu, norint griauti valstybę. Įvairios institucijos ir ministerijos yra jau pusantrų metų šokdinamos reikšti nuomonę. Nors atrodo, kad iš ligoninių pusės nuomonė formuojasi tokia – tokį projektą reikia mesti į šiukšlyną, jo teikti negalima“, – spaudos konferencijoje su situacija supažindino E.Gentvilas.
Jo teigimu, ši keičiama tvarka, kai į ligoninių valdymą tiesiogiai pradeda kištis ministerija, reiškia valstybės struktūros sudarkymą. „Šituo įstatymo projektu sveikatos apsaugos ministras A.Veryga numato, kad visų viešųjų įstaigų, kurias sukūrė savivaldybės, dalininku tampa ir ministerija. Kitaip sakant, valstybė ateina ir tampa dalininku, neįnešdama jokio turto“, – sakė liberalas.
Teigdamas, kad ministerija tiesiog nori turėti balsų daugumą. „Jie pasako „mes valdysime, nors jūs sukūrėte ir išlaikėte“. Galima čia kalbėti apie Šiaurės Korėją, galima A.Hitlerio terminais kalbėti. Veryga čia jau tampa virš visų. Nežinau, ar nebus pereita prie privačių gydymo įstaigų perėmimo į valstybės rankas“, – savo nerimą išreiškė Seimo narys.
„Man atrodo, kad čia yra visiškai antikonstitucinis dalykas. Ir ne tik mano manymu, 5 gydytojų asociacijų vadovai pasakė, kad šitą projektą reikia mesti į šiukšlių dėžę“, – teigė jis.
Nori į vadovų kėdės sodinti savus?
E.Gentvilas įžvelgė ir dar vieną riziką – lengvai keičiamus ligoninių vadovus.
„Projekte dar yra numatyta, kad naujai sukurtos viešosios įstaigos, kur ministerija įgija balsų persvarą, per metus turi surengti konkursus visiems įstaigų vadovams, pavaduotojams ir finansininkams, bei sveikatos priežiūros specialistams. Ką tai reiškia? Mano įžvalga tokia – žinant, kad rajoninėse ligoninėse vyr. gydytojai yra „dievai“, visi žinom, kokią reikšmę jie turi, ministerijos nuomone, reikia juos pastumti. Ir pasodinti valstiečiams lojalius pareigūnus“, – teigė liberalas. Taip pat sakydamas, kad tai yra politiškai motyvuotas sprendimas.
„Man akivaizdu, kad yra valstiečių žingsnis perimti rajoninėse ligoninėse įtakas į savo rankas“, – teigė Seimo narys.
Jam užkliuvo ir naujieji reikalavimai ligoninių vadovams, kurie, anot jo, yra nukopijuoti nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto. „Rajoninės ligoninės yra paverčiamos STT prilyginamai organizacijai“, – teigė jis.
Jo teigimu, reikalavimas, kad ligoninės turėtų stebėtojų tarybas taip pat panaikinamas, jis nebėra privalomas. O tai, anot E.Gentvilo, leidžia savivaliauti ministrui.
„ Ir A.Veryga galės pasakyti, kad gal šitoje, ar visose, gydymo įstaigose nereikia kurti stebėtojų tarybos. Ir šitos ligoninės praranda kontrolę. Jos yra tiesiogiai valdomos Kim Jong-uno – Aurelijaus Verygos“, – spaudos konferencijoje sakė E.Gentvilas.
Tam pritarė ir kitas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Liesys.
„Šiandien mes skelbiame SOS visoms institucijoms. Ir jei dabar kalbėsime apie gydytojų ruošimą, ir ką turėtų daryti gydytojai-slaugytojai rajonuose, tai čia potekstė aiški – kraukitės lagaminus ir važiuokite kažkur kitur, nes jūsų darbo vieta nebus tiek svarbi“, – teigė jis. Pridurdamas, kad įstatymo projekte numatyti pakeitimai nėra daromi paciento naudai.
Savivaldybės neklauso
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad pataisos leistų priimti sprendimus dėl ligoninių tinklo.
„To reikia pirmiausia tam, kad ministerija turėtų įrankius formuoti patį (ligoninių) tinklą: skaičiuoti, planuoti, kur reikia konsoliduoti, ką nors plėsti. Žodžiu, turėti laisvesnes rankas priimti sprendimams“, – trečiadienį BNS sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
„Mat pagal dabartinę demografinę situaciją, Lietuvoje planuoti stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas vienos savivaldybės lygiu nebepakankama. Tiesiog yra per mažai gyventojų, išlaikyti ligonines su vienodomis paslaugomis visur yra sudėtinga“, – pabrėžė jis.
Anot A. Vergygos, tapusi rajono ligoninių steigėja ir dalyvaudama jų valdyme SAM ateityje galėtų įgyvendinti regioninį gydymo įstaigų valdymo modelį, kai ligoninės būtų jungiamos regiono lygiu, kai kelios savivaldybės drauge su ministerija organizuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Ministras pripažino, kad dabar SAM sunku optimizuoti gydymo įstaigų tinklą šalyje, nes daugelis savivaldybių nepaiso rekomendacijų, nurodymų.
„SAM turi turėti įrankį sprendimams priimti, nes dabar jo tiesiog nėra. Jeigu savivaldybė užsispiria, o tokių atvejų tikrai yra buvę ir ne vienas, pavyzdžiui, su akušerijos-ginekologijos paslaugomis, kurios siejasi su pacientų saugumo klausimais, užsispyrę ima ir finansuoja, ir laiko tokias paslaugas, – tai tikrai nėra gera praktika“, – aiškino SAM vadovas.
Jis atmetė E. Gentvilo argumentus dėl to, kad tapusi ligoninės steigėja ministerija neįneš jokio turto.
„Kur jį reikia įnešti? Mes visi mokame mokesčius, kurie patenka į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, iš jo nuolat mokama už paslaugas. Dalį tų pinigų ligoninės naudoja viskam: infrastruktūrai, atlyginimams, darbuotojams. Mes nuolat prisidedame finansiškai, jeigu žiūrėtume bendrai. Be to, yra valstybės investicijų programos pinigai sudėti į ligonines, europiniai pinigai investuoti. Tas prisidėjimas yra nuolatinis“, – tvirtino A. Veryga.
Medikai sutrikę
Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris priminė, kad surinkti reikiamus specialistus rajonuose ir taip yra sudėtinga, o šis pakeitimas šį procesą tik dar labiau apsunkintų.
„Tai mes turėsime ne tik prikviesti gydytoją, bet dar atlikti konkursą ir už jį atsakinėti į klausimus, kad jis pats ateitų. Bet dar turėdami ir tokį netikrumą, kad jei pasikeis vadovas ligoninės, gal tą žmogų atleis iš darbo. Tai specialistas turbūt nenorės vykti į regioną, nes jausis pažeidžiamas“, – sakė jis.
Jis patikino, kad pagrindinės gydytojų asociacijos prašė ministerijos, kad šis įstatymas dienos šviesos nepasiektų. „Tai nebūtų teigiamas postūmis sveikatos sektoriaus efektyvinimui“, – sakė V.Sudaris.
Tam pritarė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Eduardas Pabarčius. Jis teigė, kad šis pakeitimas būtų tiesioginis žingsnis atgal.
„Turbūt, kad ministras ir jo aplinka norėjo padaryti gerą žingsnį, norisi tuo tikėti, bet dėl savo nepatyrimo išėjo kaip visada. Centralizavimas sukelia labai daug abejonių tikslingumo, skaidrumo ir efektyvumo klausimais“, – teigė jis.
