Praėjus metams po Matuko mirties konstatuoja: reformai trūksta milijono

Praėjo metai po to, kai Seimas balsų dauguma uždraudė naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus, taip pat ir fizines bausmes. Kėdainiuose žiauriai mamos ir patėvio sužaloto ir po to ligoninėje mirusio Matuko paskatinta reforma buvo pasitikta itin džiugiai. Tačiau dabar darosi akivaizdu, kad sėkmingam jos įgyvendinimui kyla kliūtis.

 Specialistai sako, kad neužtenka spręsti pasekmių, o reikia ieškoti priežasčių, dėl kurių vaikai patiria tėvų smurtą.<br>Lrytas.lt koliažas
 Specialistai sako, kad neužtenka spręsti pasekmių, o reikia ieškoti priežasčių, dėl kurių vaikai patiria tėvų smurtą.<br>Lrytas.lt koliažas
Suėjo metai, kai įstatymais uždrausta mušti vaikus. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Suėjo metai, kai įstatymais uždrausta mušti vaikus. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Dovilė Šakalienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dovilė Šakalienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aušra Kurienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Aušra Kurienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Edita Žiobienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Edita Žiobienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 14, 2018, 10:09 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 11:06 AM

Nors iki reformos pradžios liko jau mažiau nei 5 mėnesiai, skaičiuojama, kad trūks lėšų, kalbama ir apie tai, kad trūksta kompetentingų psichologų, galinčių dalyvauti vaikų apklausose, bei vaiko teisių apsaugos darbuotojų, galinčių padėti šeimoms arba vaikams, kurie paimami iš smurtaujančių tėvų, ir veiksmingos pagalbos tėvams, kurie naudoja smurtą prieš vaikus.

Trečiadienį Seime spaudos konferenciją surengęs Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas kalbėjo, kad paradoksalu, jog, minėdami šimtąsias valstybės metines, minime tik pirmuosius metus po to, kai buvo uždrausta mušti vaikus.

Smurtą lemia kelios priežastys

„Greta sprendimo, kuriuo uždrausta mušti vaikus, yra priimta eilė kitų sprendimų, kurie padeda dirbti su pasekmėmis – tai greitesnis policijos reagavimas, mobilios komandos. Vienas tikrai geras ir svarbus dalykas, kad greta priimtų sprendimų keičiasi visuomenė, kuri vis mažiau toleruoja smurtą“, – kalbėjo M.Majauskas.

Visgi jis teigė, kad neužtenka spręsti pasekmių, o reikia ieškoti priežasčių, dėl kurių vaikai patiria tėvų smurtą. Anot jo, dalis tėvų tiesiog nežino, kaip kitaip auklėti vaikus, todėl būtini pozityvios tėvystės kursai.

Be to, dalis tėvų patys augo patirdami smurtą, tad svarbu, kad jiems būtų teikiama psichologinė pagalba. Taip pat pastebima, kad didžioji dalis smurto atvejų šeimose kyla, kai vartojamas alkoholis.

„Jei ribojamas laikas, kada galima įsigyti alkoholį, tai nereiškia, kad žmonės neįsigis jo. Taip, laiką riboti reikia, bet reikia ir gydyti žmones, kurie turi problemų dėl alkoholio. Kalbu ne apie kodavimą, o apie efektyvius būdus, tokius kaip Minesotos programa“, – teigė M.Majauskas.

Neskiria smurto nuo auklėjimo

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasidžiaugė, kad palyginus su situacija, kuri buvo prieš metus, visuomenė vis dažniau praneša apie pastebėtą smurtą, alkoholio vartojimą prie nepilnamečių ir pan. Visgi, ji pastebėjo, kad nereikia tikėti smurto atvejų mažėjimų.

„Statistikoje jų daugės, nes daugės pranešimų. Ir tai yra gerai, tai reiškia, kad žmonės nelieka abejingi“, – kalbėjo E.Žiobienė.

Ji teigė, kad natūralu, jog tėvams kyla klausimų, kaip auklėti elgesio problemų turintį ar net neturintį vaiką ar paauglį. Anot jos, tokiu atveju galima pasitelkti nevyriausybines organizacijas, tokias kaip Tėvų linija.

„Mes jaučiame iš mūsų skundų ir iš ikiteisminių tyrimų medžiagų, kad Lietuvoje nėra jaučiamas skirtumas tarp psichologinio smurto ir griežto elgesio. Reikia aiškiai pasakyti, kad taip, mes privalome elgti savo vaikus, privalome juos sudrausminti, jei to reikia, bet turime tai padaryti priemonėmis, kurios nežemintų vaiko“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Žaizdos lieka ilgam

Vaikų psichologė ir „Paramos vaikams centro“ įkūrėja Aušra Kurienė sakė, jog reikia pripažinti, jog Lietuvoje yra tūkstančiai vaikų, kurie jau nukentėjo nuo smurto ir per vėlai yra įsikišta į jų patiriamą situaciją.

Pasak jos, mūsų šalies vaiko teisių apsaugos sistemoje bėda yra ta, kad nėra pastebima rizika šeimoje, o reaguojama dažniausiai jau į įvykusį smurtinį atvejį.

„Pasekmės, kurios lieka tokiame žeminančiame santykyje vaikus auginant, kur suaugęs siunčia ženklus, kad gali su vaiku daryti ką nori, lems labai komplikuotą valstybę. Tie vaikai neturi motyvacijos mokytis, vystyti savo gabumų. Jiems reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba“, – sakė A.Kurienė, pridurdama, kad būtent šios pagalbos šiuo metu Lietuvoje itin trūksta.

Nepakanka tiek specialistų, kurie padėtų vaikams, tiek priemonių, kuriomis būtų galima naudotis. Psichologė tikino, kad smurtą patyrusių vaikų psichikos žaizdos gija ne vienerius, o kartais ir dešimtimis metų.

„SOS vaikų kaimo“ vadovė Liudovika Pakalkaitė kalbėjo, kad turėtų dingti suaugusiųjų nuostata, jog jie užaugo mušami ir viskas baigėsi gerai, todėl ir savo vaiko galimą mušti.

„Jei vienas kito nemušame kiekvieną dieną, tai ir su vaikais turime elgtis gerokai atsargiau“, – sakė L.Pakalkaitė.

Trūks milijono

Video žinutę spaudos konferencijai atsiuntė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Įraše ji kalbėjo, kad vaiko teisių reforma vyksta sunkiai ir sudėtingai, nes reikia labai daug ką pakeisti. Anot jos, žmonės, kurie sako, kad reformai nėra pasiruošta ir reikėtų ją nukelti, nesupranta, kad tai kainuoja vaikų gyvybes ir visuomenės saugumą.

Politikės teigimu, tam, kad reforma vyktų sklandžiai, vis dar trūksta specialistų bei kompetencijų. Ji teigė, kad policija turi kuo greičiau reaguoti į pranešimus, o vaiko teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai turi atpažinti smurto prieš vaiką formas ir sugebėti tinkamai įvertinę situaciją imtis veiksmų.

„Viskas turi veikti, kaip šveicariškas laikrodis“, – sakė Seimo narė.

Ji taip pat kalbėjo, kad šiuo metu panašu, jog trūksta politinės valios. Jau dabar aišku, kad reformai gali trūkti apie 1 mln. eurų, tad paragino Vyriausybę vaiko teisių reformą vertinti, kaip prioritetinę ir padėti ją įgyvendinti kuo sklandžiau.

Apie tai, kad reformos įgyvendinimui trūks apie 1 mln. eurų, jau anksčiau prabilo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Skaičiuojama, kad pinigų trūks turimų patalpų ir transporto ūkio remontams ir atnaujinimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.