„Mes jį dovanojame visiems Lietuvos žmonėms, visiems lietuviams, kur jie bebūtų, laisvai naudoti, dalintis mintimis, siųsti sveikinimus“, – pristatydamas šriftą kalbėjo kūrybinės agentūros „Folk“ kūrybos vadovas Ignas Kozlovas.
Šriftą „Signato“ nuo šio ryto galima parsisiųsti iš jam skirtos interneto svetainės signato.lt. Jį sudaro 450 simbolių, siekiant sukurti autentišką ranka rašyto teksto įspūdį raidės turi po kelias variacijas bei jungiamos skirtingais būdais, todėl du kartus juo parašytas tas pats žodis atrodys šiek tiek kitaip.
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai yra nustatę, kad Vokietijoje pernai rastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka.
Pasak I. Kozlovo, kadangi signataro J. Šaulio rankraštyje trūko kai krių simbolių, šrifto autoriai vyko į Lietuvos archyvą ir analizavo kitus dokumentus.
„Mes patys sau patvirtinome, kad tai yra signataro J. Šaulio raštas būtent iš tam tikrų charakteringų raidžių“, – kalbėjo jis.
Taip pat šrifto autoriai kviečia visus pasirašyti šrifto puslapyje ir tapti signatarais.
„Tai nėra vien tik šriftas. Taip pat kviečiame visus žmones tapti simboliniais šio šimtmečio signatarais ir pasirašyti. Visi šie parašai, kad ir kiek jų bebūtų, bus išrašyti mechaniniu būdu parkeriu į vieną vienetinę knygą“, – kalbėjo vienas iš šrifto autorių.
Iškilmingame posėdyje premjerui Sauliui Skverneliui ir Nepiklausomybės Aktą Berlyne radusiam Liudui Mažyliui bei J. Šaulio giminaičiui įteikė šiuo šriftu užrašytus vardus.
„Džiaugiamės turėdami iniciatyvių žmonių, kurie tokiu būdu bando įprasminti mūsų istorijai labi svarbius momentus“ , – kalbėjo S. Skvernelis.
J. Šaulio sūnėnas Česlovas Tarvydas sakė labai besidžiaugiantis šiuo šriftu, rašyto jo dėdės ranka.
Signataro rašyseną gerai iš laiškų ir atvirukų žinojęs Č.Tarvydas sako, kad šriftas iš tiesų panašus į J. Šaulio rankraščius.
„Kai pradėjo abejoti, ar Jurgio, ar ne (ranka rašytas Nepriklausomybės Aktas), mes neabejojome, nes tikrai matėsi, kad jo. Tik mes nežinojome, kad bus šis šriftas, asmenybė taip aukštai įvertinta“, – džiaugėsi signataro sūnėnas.
Jis sakė savo iškiliojo giminaičio asmeniškai gerai nepažinojęs, tačiau apie jo diplomatinę tarnybą ir darbą sužinojęs iš jo dienoraščių, kuriuose atsiskleidžia didelis rūpestis dėl Lietuvos.
Vyriausybės posėdis Kaune trečiadienį rengiamas artėjančios Vasario 16-osios proga. Jis vyksta Vytauto Didžiojo universitete, istorinėje Ministrų kabineto posėdžių salėje.
„Tai simbolinis posėdis, minint valstybės atkūrimo šimtmetį. (...) Norėjosi paminėti, padėkoti ministrams, ministrams pirmininkams, ankstesnių Vyriausybių vadovams, bendruomenei, taip pat ir universiteto bendruomenei, kuri šį pastatą puoselėja, išlaiko, saugo. Tai yra mūsų istorija, prie jos prisiliesti visada yra ypatinga garbė ir dar didesnė atsakomybė“, – po posėdžio žurnalistams sakė premjeras S.Skvernelis.
Posėdyje dalyvavo visi dabartiniai ministrai bei buvę ministrai pirmininkai - Algirdas Butkevičius, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, Gediminas Vagnorius, Adolfas Šleževičius, Aleksandras Abišala.
Posėdžio metu trumpą pastato istoriją pristatė VDU rektorius Juozas Augutis, o Kauno savivaldybės vadovai pristatė svarbiausius miesto projektus: mokslo populiarinimo centrą „Mokslo sala“, koncertų salę, S. Dariaus ir S. Girėno rekonstrukciją.
Lietuvos Tarybos nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve pavasarį rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Šiuo metu dokumentas yra paskolintas Lietuvai ir eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje.
