Vingiuota ir intriguojanti istorinio atvaizdo istorija

Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje ekspozicijoje Signatarų namuose Vilniuje žmonės gali pamatyti ir daugeliui žinomą Vasario 16-osios Akto signatarų nuotrauką. Bet ne visi žino jos itin intriguojančią istoriją.

Lietuvos Tarybos nariai (iš kairės sėdi) J.Vileišis, J.Šaulys, J.Staugaitis, S.Narutavičius, J.Basanavičius, A.Smetona, K.Šaulys, S.Kairys, J.Smilgevičius;  (iš kairės stovi) K.Bizauskas, J.Vailokaitis, D.Malinauskas, V.Mironas, M.Biržiška, A.Petrulis, S.Banaitis, P.Klimas, A.Stulginskis, J.Šernas, P.Dovydaitis.
Lietuvos Tarybos nariai (iš kairės sėdi) J.Vileišis, J.Šaulys, J.Staugaitis, S.Narutavičius, J.Basanavičius, A.Smetona, K.Šaulys, S.Kairys, J.Smilgevičius; (iš kairės stovi) K.Bizauskas, J.Vailokaitis, D.Malinauskas, V.Mironas, M.Biržiška, A.Petrulis, S.Banaitis, P.Klimas, A.Stulginskis, J.Šernas, P.Dovydaitis.
Istorikas R.Klimavičius tyrinėjo, kaip atsirado garsioji nuotrauka.
Istorikas R.Klimavičius tyrinėjo, kaip atsirado garsioji nuotrauka.
 Šiame name Vilniuje Totorių gatvės ir Gedimino prospekto kampe trečiame aukšte veikė A.Jarušaičio fotoateljė, kur 1917 rugsėjo 25-ąją susirinko būsimi signatarai bendrai nuotraukai.
 Šiame name Vilniuje Totorių gatvės ir Gedimino prospekto kampe trečiame aukšte veikė A.Jarušaičio fotoateljė, kur 1917 rugsėjo 25-ąją susirinko būsimi signatarai bendrai nuotraukai.
 1913 metais A.Jurašaičio ateljė Vilniuje prie tos pačios dekoracijos nusifotografavo lietuvių kultūros draugijos nariai.
 1913 metais A.Jurašaičio ateljė Vilniuje prie tos pačios dekoracijos nusifotografavo lietuvių kultūros draugijos nariai.
Daugiau nuotraukų (5)

„Lietuvos rytas“

2018-02-16 08:19, atnaujinta 2018-02-16 10:46

Kodėl dvidešimt Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinti priešais margą kilimą, o už jų nugarų matyti kolonos su vijokliais, medžiais apaugę toliai ir įmantriai drapiruotos užuolaidos? Kokius ženklelius kai kurie jų įsisegę į atlapus?

Žvelgiant į šią nuotrauką kyla nemažai klausimų. Į daugelį jų atsakė istorikas Raimundas Klimavičius.

Tada, kai šie žmonės buvo nufotografuoti, jie dar nebuvo signatarainuotrauka daryta ne 1918 metų vasario 16-ąją, kaip kartais manoma, o 1917 metų rugsėjo 25-ąją.

Neteisingai skelbiama ne tik nuotraukos data. Aleksandras Jurašaitis, kuris nurodomas kaip fotografijos autorius, jau buvo kone trejus metus miręs – fotografo širdis plyšo, kai 1915 metų spalio 9 dieną į Žaliąjį tiltą pataikė artilerijos sviedinys.

Pirmą kartą garsioji nuotrauka buvo išspausdinta „Lietuvos aido“ mėnesinio priedo „Liuosoji valanda“ pirmajame numeryje, 1917 metų spalio 4 dieną. Parašas skelbė, jog tai yra Vilniaus lietuvių konferencijos išrinktoji Lietuvos Taryba, ir nurodyta fotografė – Aleksandra Jurašaitytė.

R.Klimavičiaus duomenimis, šios nuotraukos originalas saugomas Kauno arkivyskupijos kurijos archyve.

Ateljė Vilniaus centre

A.Jurašaičio fotoateljė, į kurią 1917-ųjų rugsėjo 25 dieną susirinko 20 Lietuvos Tarybos narių, būsimųjų signatarų, buvo labai populiari tarp Vilniaus lietuvių.

Mat tuo metu Vilniuje nebuvo labai paprasta nusifotografuoti didelei žmonių grupei, o ši ateljė turėjo didelio formato fotoaparatą ir tai galėjo padaryti.

Fotoateljė buvo įsikūrusi Gedimino prospekto (tuomet – Šv.Jurgio prospekto) ir Totorių gatvės kampiniame name, trečiajame aukšte. Šis namas priklausė Mečislovui Davainiui Silvestraičiui.

A.Jurašaitis į Vilnių atvyko 1902 metais iš Belsko (Gardino apskritis) jau išgarsėjęs Rusijos carų medžioklių Belovežo girioje nuotraukomis. Tai pačiais metais jis iš atsargos pulkininko Aleksejaus Buturlino įsigijo šią ateljė.

Naujam savininkui atiteko ir širmos, dekoracijos, baldai. Būtent ta dekoracija per visą kambario sieną ir geometriniu ornamentu puoštas kilimas ant grindų matomi nuotraukoje, kurioje įamžinti signatarai.

Fotografavo jauna moteris

A.Jurašaitytė garsiąją nuotrauką padarė, kai jai buvo 22-eji. Tėvui mirus ji perėmė fotoateljė ir tvarkė ją iki 1919 metų, kai ištekėjo už Lietuvos Tarybos nario Jono Vailokaičio.

Ant šioje ateljė darytų nuotraukų buvo dedami antspaudai „Jurašaitis Vilniuje“. R.Klimavičiaus nuomone, tai ir suklaidino skelbiant A.Jurašaitį kaip nuotraukos autorių.

Beje, 1918-ųjų vasario 19 dienos „Lietuvos aido“ numeryje, kuriame buvo paskelbtas Vasario 16-osios Akto tekstas, yra ir reklaminis skelbimas apie Vilniuje veikiančią A.Jurašaičio fotografijos ateljė.

Sprendė, ar fotografuotis

Sprendimą įsiamžinti bendroje nuotraukoje 20 Lietuvos Tarybos narių svarstė 1917-ųjų rugsėjo 24-osios posėdyje, jo protokole įrašytas nutarimas „sekamą dieną bendrai visiems nariams nusifotografuoti“.

Taigi jie nuėjo nusifotografuoti į A.Jurašaičio ateljė greičiausiai 1917-ųjų rugsėjo 25 dieną.

Istoriko R.Klimavičiaus nuomone, sprendimas bendrai nusifotografuoti ir to užfiksavimas protokole rodo, jog Lietuvos Tarybos nariai jau tuomet suprato šios institucijos svarbą ir norėjo tai užfiksuoti istorijai.

Bet Vokietijos okupacijos sąlygomis tai nebuvo paprasta, nes nuotrauka galėjo būti panaudota joje užfiksuotiems žmonėms persekioti.

Pasiūlymas padaryti bendrą visų dalyvių nuotrauką buvo pateiktas ir pirmajame lietuvių konferencijos Vilniuje posėdyje rugsėjo 18-ąją.

Bet konferencijos prezidiumas patarė „laikytis konspiracijos ir nesifotografuoti“. Taip įrašyta posėdžio protokole.

Penktajame šios konferencijos posėdyje vėl buvo visiems pasiūlyta „nusiimti ant oro“, tačiau ir tą kartą saugumo sumetimais tam nebuvo pritarta.

Raudonos-žalios kokardos

Gerai įsižiūrėjus į šią nuotrauką, kai kurių jos herojų švarko atlape galima pastebėti prisegtą ženklelį. Tai ženklas, rodantis, jog asmuo yra Tvarkomosios komisijos narys.

Vilniaus konferencijos dalyviai buvo raginami visais klausimais kreiptis į „dežuruojančios Tvarkomosios komisijos narius“, kurios skiriamasis ženklas buvo „apskričios raudonai žalios kokardos“.

Tuo metu dar nebuvo oficialiai patvirtinto tautinių spalvų derinio. Dailininko A.Žmuidzinavičiaus pasiūlymu buvo naudojamos raudona ir žalia spalvos.

Surengta dešimt konferencijos posėdžių

Lietuvių konferencija Vilniuje prasidėjo 1917 m. rugsėjo 18 d., į ją susirinko 213 pakviestų asmenų. Pirmasis posėdis prasidėjo tuomečio Vilniaus žiemos teatro patalpose (dabar – Rusų dramos teatre). Salė buvo išpuošta vainikais ir vėliavomis.

Išvakarėse konferencijos dalyviams buvo parodytas spektaklis, o iš ryto Vilniaus katedroje buvo laikomos mišios.

Iš viso įvyko dešimt posėdžių, per kuriuos delegatai apsvarstė esamą Lietuvos padėtį ir lietuvių tautos ateities perspektyvas bei siekius.

Dvidešimties žmonių taryba, kuri vėliau buvo pavadinta Lietuvos Taryba, buvo išrinkta aštuntajame konferencijos posėdyje.

Dekoracijos – prabangios aplinkos iliuzija

Saulius Paukštys

Fotografas

„Prieš šimtą metų fotografuotis buvo įprasta priešais įmantrias dekoracijas, vaizduojančias parkus su palmėmis, gėlėmis arba rūmų fragmentus su kolonomis ir baliustradomis. Tai sudarė prabangios aplinkos iliuziją. Kartais dekoracijose būdavo nutapyti prašmatnūs interjerai, jie lyg pratęsdvo nuotraukos erdvę.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: dingusi mergaitė – kaip galima ją surasti?