Pagal Kultūros ministerijos parengtas pataisas, kurias toliau svarstys Seimas, nacionalinių ir valstybinių kultūros įstaigų vadovai, taip pat Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktorius pareigas galėtų eiti ne ilgiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.
„Teatrų ir koncertinių organizacijų vadovams jau praeitais metais buvo įvestos ribotos kadencijos, dabar suvienodinta visiems: ir muziejams, ir bibliotekoms“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Jos teigimu, kadencijų skaičius savivaldybių pavaldumo kultūros įstaigų vadovams būtų neribojamas siekiant pritraukti gerus specialistus į regionus.
„Rengdami šiuos projektus atsižvelgėme į šiandieninę demografinę padėtį, tuštėjančius regionus, aukštos kvalifikacijos profesionalų kultūros įstaigose stygių. Įvertinome visas šias rizikas. Iš tikrųjų norėtume pritraukti kuo daugiau žmonių dirbti regionuose, todėl jiems padaryta išlyga – įvedamos kadencijos, tačiau jos neribojamos“, – aiškino ministrė.
Pasak Kultūros ministerijos, taip pat siūloma vadovams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Juos reglamentuos ne tik griežtos teisinės nuostatos, bet ir kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos bei etikos taisyklės. Pavyzdžiui, asmuo negalės dirbti vadovu arba pretenduoti į vadovo pareigas, jeigu bus padaręs tyčinį ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba bus pripažintas šiurkščiai pažeidęs profesinės veiklos ir etikos taisykles. Tokiu pažeidimu laikomas žmogaus orumo žeminimas, įstaigos reputacijos diskreditavimas.
Be kitų naujovių, siūlomi griežtesni ribojimai vadovams dirbti papildomą darbą.
Ministerija tikisi, kad šios permainos sudarys sąlygas į kultūros įstaigų vadovybę įsilieti naujos kartos kultūros vadybininkams.
Įstatymų projektuose numatyta, kaip organizuoti perėjimą prie naujos vadovų skyrimo tvarkos. Tiems vadovams, kurie buvo paskirti neterminuotai, būtų taikomas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Terminuotam laikui paskirti vadovai galėtų baigti savo kadenciją.
