„Visaip esu su juo susijęs, sunku man net nupasakoti“, – kalbėdamas apie Antakalnį sakė A.Kubilius.
Patyręs politikas interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“ papasakojo ne tik apie mylimiausią vietą, bet ir pasidalijo mintimis apie savo vaikystę, įdomiausius pašnekovus ir „nuosaikiai tvirtus“ lietuvius.
- Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?
– Gimiau, augau ir beveik visą gyvenimą esu vos ne visiškas Antakalnio žmogus. Beveik nebuvau iš šito rajono ir pasitraukęs, tik 6 ar 7 metams iškeičiau jį į Lazdynus. Tuo ta vieta ir ypatinga: gimiau, augau, mokiausi, ilgą laiką dirbau Saulėtekyje, universitete. Net į Seimą esu keletą kadencijų čia renkamas.
– Maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Visa vaikystė buvo maloni. Gal vasaros buvo gražiausios. Slidžių žygis su tėvais ir jų visa kompanija buvo geras prisiminimas. Atostogos prie ežerų, vasaros kaime pas močiutę. Nieko kažko ypatingo ar kažko romantiško. Bet visą vaikystę prisimenu su dideliu malonumu.
– Smagiausia lietuviška šventė?
– Turbūt Kalėdos. Taip, ji jaukiausia, visi susirenkame, kartu pabūnam. Tai tokia graži tradicija.
– Gražiausia Lietuvos vieta?
– Man gražiausia vieta ten, kur daugiausia praleidau laiko vaikystėje. Prie Aiseto ežero, paskui jį iškeitėme į Baltuosius Lakajus. O trečia – mano močiutės kaimas ant Nemunėlio upės. Šiaurės Lietuvoje, Kvietkuose. Jie garsėja tuo, kad aš vasaras praleisdavau ten.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Vilnius, Antakalnis.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
– Ką čia daug sugalvosi – Vytautas Didysis.
– Su kokia Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti, ir apie ką kalbėtumėte?
– Su kuo čia dabar nepietavau? Norėčiau su Marijonu Mikutavičiumi, nesu su juo pietavęs. Kalbėtume apie jos dainas, apie ką daugiau galima kalbėti?
– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina?
– Tai čia jau reikia duoklę atiduoti Marijonui Mikutavičiui. Jį aš dėčiau į vieną lentynėlę su Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ albumu „Broliai“. O Marijono mėgstamiausia daina, ji labai lyriška – „Degančios rankos“. Nesu aš didelis specialistas šitos srities.
– Mėgstamiausia lietuviška prekė?
– Knyga.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Vat vakar persivalgiau cepelinų, tai turbūt, kad jie. Mūsų didelė kompanija turi tradiciją gaminti cepelinus. Ir tada būna panaikinamos visos valgymo ribos.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?
– Man visa kalba graži, bet gražiausi žodžiai – „Tėvynė“, „Antakalnis“, „žmona“, „vaikai“ ir „meilė“.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Sakyčiau, kad vienas yra nuosaikus tvirtumas, antras – neafišuojama drąsa. Ir trečias – kai kartais reikia pristatyti Lietuvą Vakaruose, ir paaiškinti, kuo mes čia nuo kitų skiriamės, sakau, kad esame „šiaurės italai“. Nes esame emocingesni nei aplinkiniai mūsų kaimynai. Ir todėl kartais, nors esame gana santūrus, mus ant posūkio užneša.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Šiaip tokios neturiu. Bet jei reikėtų įvardinti, tai gyvenimiškai sakyčiau „nespjauk į šulinį“.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– … nes joje yra Antakalnis.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Aš palinkėčiau paprastai, kad tie žmonės, kurie po 100 metų švęs, tuos 200 metų Vasario 16 dieną, kad jie galėtų pasakyti, jog sukūrėme tikrai sėkmingą Lietuvą.
