Aukšta metalinė tvora ir daug vaizdo kamerų. Taip šalia Kauno marių nuo nekviestų svečių saugomos įspūdingo dydžio valdos su dalimi Rumšiškių miško, nors jo aptverti nevalia.
Reto grožio gamtos kampelyje net keliolika sklypų valdo Žemės ūkio inovacijų centras.
Šios įmonės 100 procentų akcijų priklauso Agrokoncernui, kurio savininkas – valstiečių ir žaliųjų vedlys R.Karbauskis.
Abi šias įmones politikas yra įrašęs ir savo deklaracijoje.
Didžiosios statybos Kauno marių regioniniame parke jau beveik pabaigtos – likę tik interjerai. Ten iškilusioje prabangioje rezidencijoje jau greitai galės ilsėtis politikas iš Naisių.
Pro didelius šiuolaikiškų namų langus 48-erių R.Karbauskis matys kerinčius Meilės įlankos vaizdus. O po paplūdimį vaikštančio milijonieriaus ramybę vargu ar drums paprasti mirtingieji, nes sausuma prisikasti iki tos vietos sunkoka.
Nuo autostrados pasukę į Burių gatvę poilsiautojai ir žvejai atsiremia į užkardas. Jakštonių rekreacinėje zonoje užtverta ne tik dalis miško, bet ir Burių gatvė, o ją saugantys vartai uždaryti.
O gal taip saugoma, kad nepabėgtų laukiniai gyvūnai – danieliai, kuriuos laikyti leidimo Žemės ūkio inovacijų centras prašė jau daugiau kaip prieš metus?
Iš tiesų žvėrių ten dar neseniai nepamatė nei „Lietuvos ryto“ žurnalistė, nei aplinkosaugininkai.
Tik tada, kai gamtosaugininkai sukruto, į politiko rezidenciją per didžiuosius šalčius buvo skubiai atgabenta laukinių gyvūnų.
Baikštūs danieliai šią savaitę blaškėsi po jiems nepažįstamas aptvertas valdas negalėdami ištrūkti į laisvę.
Žaliuoju save vadinančiam politikui R.Karbauskiui nė motais, kad leidimas laikyti laikinius gyvūnus yra panaikintas ir jie rezidencijos valdose uždaryti neteisėtai.
Siūlė domėtis kita gatve
Apie 11 hektarų plotą kartu su mišku juosianti aukšta metalinė tvora, dokumentuose virtusi didžiuliu aptvaru laukiniams žvėrims, stūkso jau ne vienus metus.
Tvirtai įmūrytos tvoros iki šiol neįstengė pajudinti nei miškininkai, nei kiti gamtos sargai. Ar jiems pagaliau pavyks saugomoje teritorijoje pažaboti savivalę, dar nežinia, mat parke R.Karbauskis turi užtarėjų.
Kauno marių regioninio parko vadovybė atkakliai siūlė žurnalistei domėtis statybomis ne Burių, o Slėnio gatvėje, kuria Jakštonių kaimo bendruomenės pageidavimu uždrausta važiuoti pašaliniams automobiliams.
Tačiau pėstieji ir dviratininkai ta gatve gali pasiekti marias, o štai Burių – ne.
Toks parko vadovybės bandymas nukreipti dėmesį nuo politiko valdų pasirodė mįslingas. Tiesa paaiškėjo, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė išsiaiškino, kokią dovaną ir kada parko direkcija gavo iš Agrokoncerno.
Traukė įsimylėjėlių poras
Aistros prie Meilės įlankos verda nuo senų laikų. Jakštonių senbuviai pasakojo, kad tai vietai neatsitiktinai duotas meilės vardas.
„Vieta nuošali, anksčiau ten buriuotojai jachtomis atplaukdavo su panomis“, – paaiškino Jakštonių bendruomenės pirmininkas Arūnas Stravinskas.
Apie Meilės įlankos žavesį jam yra kalbėjęs ir valstiečių vedlys: „Prieš kelerius metus bendravau su Karbauskiu telefonu. Jis stebėjosi, kokia čia graži vieta.“
Štai kodėl Žemės ūkio inovacijų centras Jakštonių kaime, prie pat marių, 2013 metais supirko keliolika sklypų. Vidutinė jų vertė – maždaug po 24–37 tūkst. eurų.
Nuosavybės dokumentuose yra įrašai ir apie kelio servitutą.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, marių link vedanti Burių gatvė atsirado dar 2008 metais, kai buvo patvirtintas detalusis planas, suformuoti žemės sklypai, o jiems suteikti adresai.
Vietos gyventojai prisiminė, kad toje vietoje, kur dabar išdygo politiko rezidencija, praeityje stovėjo Jakštonių daržininkystės ūkio šiltnamiai.
Žadėjo įleisti poilsiautojus
Supirkęs žemes prie marių Žemės ūkio inovacijų centras kreipėsi į parko direkciją ir paprašė leidimo statyti tvorą aplink trylika sklypų.
Statinio projektą peržiūrėjusi parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė 2014 metų birželį jam pritarė. Būtent taip prie Kauno marių ėmė dygti aukšta metalinė tvora, juosianti ir dalį miško.
Burių gatvė, vedanti marių link, taip pat buvo užtverta, nors rekreacinėse teritorijose neleidžiama užverti ne tik miško, bet ir servitutinių bei vidaus kelių, pažintinių takų, vedančių vandens telkinių link.
N.Eidukaitienė ne iš karto prisiminė, kodėl R.Karbauskio įmonei buvo leista užsitverti gatvę: „Verčiau domėkitės Slėnio gatve. Ten turtuoliai pasisamdo advokatus ir sudirba mus.“
Vis dėlto žurnalistė paprašė grįžti prie Burių gatvės reikalų. O tada N.Eidukaitienė pagaliau prisiminė, kad politiko rezidenciją juosiančios tvoros reikalai buvo derinami su tam tikromis sąlygomis.
„Taip, buvo duotas pritarimas apsitverti 13 sklypų ir statyti poilsio namus. Mes leidome, o jie pažadėjo praleisti žmones, kurie ta gatve norės eiti.
Gal ten yra koks mygtukas, kurį paspaudus vartai atsidaro?
O miško ten aptverta ne tiek ir daug. Žinoma, kai tvora ilga, tai ir susidaro plotas. Bet sklypų savininkas turėjo viską susitvarkyti“, – aiškino N.Eidukaitienė.
Tačiau sutvarkyta nebuvo, o parko vadovė esą neturėjo laiko patikrinti: „Mes parko direkcijoje nepakeliame galvų nuo popierių.“
Beje, prie rezidencijos yra lentelė, įspėjanti, kad tai privati valda, o ant uždarytų vartų – kad teritorija filmuojama.
Už leidimą – atlygis?
Tais pačiais metais, kai R.Karbauskio įmonei buvo leista apsitverti sklypus ir su mišku, ir gatve prie Meilės įlankos, parko direkcija sulaukė dovanos.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad Agrokoncernas į direkcijos sąskaitą pervedė 10 tūkstančių litų (2900 eurų).
Tai esą buvo parama, o gal vis dėlto atlygis už leidimą apsitverti ir nematyti, kad pažeistas Miškų įstatymas? Mat įdomus sutapimas – pinigai pervesti 2014 metų liepą, tai yra iš karto po to, kai Žemės ūkio inovacijų centrui parko vadovybė leido statyti tvorą Jakštonyse.
Už Agrokoncerno pervestus pinigus esą buvo paremtas knygos „Sugrįžimas į nuskendusį slėnį“ antrasis leidimas. Jos tiražas – 700 egzempliorių.
Tačiau parko direkcija šias knygas lankytojams ne dalijo už dyką, o siūlė pirkti po 30 litų (8,69 euro). Taigi pardavus visą tiražą buvo galima tikėtis susižerti apie 6 tūkst. eurų.
„Labai ačiū ūkininkui R.Karbauskiui, pavertusiam mūsų projektą realybe. Leidinys tapo simboliška dovana Kauno marioms, kurių atsiradimo 55 metų jubiliejų minėjome“, – taip tada padėkojo parko vadovybė, kartu patvirtindama, kas yra tikrasis pinigų davėjas.
Tačiau prie nuskendusio Nemuno slėnio įtakingi rėmėjai kažkodėl greitai pamirštami. Štai ir parko vadovė iš pradžių net neprisiminė, kad sulaukė paramos iš R.Karbauskio valdomos įmonės.
Tik tada, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė pažodžiui pacitavo padėką, kuri buvo paskelbta ir viešai, N.Eidukaitienei atmintis sugrįžo.
Savo užmaršumą parko vadovė teisino Užgavėnių rūpesčiais.
Užvirė tikra „pekla“
Kai Agrokoncernas parėmė parko direkciją, užvirė politiko rezidencijos statybos – gyvenamojo namo su priklausiniu ir poilsio namo. Buldozerininkai dirbo uoliai, tarsi pamiršę, kad tai saugoma teritorija.
„Ten buvo tikra pekla“, – patvirtino gamtosaugininkai.
2015 metais be leidimų parke esančiuose sklypuose buldozeriu buvo pakeistas reljefas, išvartyti medžiai.
Pasipylus kaimynų skundams parko specialistai turėjo sukrusti. Buvo nustatyta, kad gamtai padaryta 2262 eurų žala. Statybos darbus atlikusios įmonės darbuotojui paskirta ir administracinė 115 eurų bauda.
Kai kurie gamtosaugininkai iš tokių baudų tik šaipėsi – esą jei tiek žalos būtų padaręs paprastas mirtingasis, galbūt jis nebūtų taip lengvai išsisukęs.
Nesiteikė net pasisveikinti
Politiko rezidencijos statybos sujudino ir miškų sargus.
„Lietuvoje įprasta, kad senstantys milijonieriai kur nors statosi sau ramybės oazes, tik retas jų taip įžūliai pažeidinėja įstatymus“, – piktinosi miškininkas, tikrinęs valstiečių vedlio valdas.
2016 metų pavasarį Aplinkos ministerijos karštąja linija buvo gautas pranešimas dėl galbūt neteisėtų statybų ir kitų pažeidimų Jakštonyse.
Ten nuvykę Valstybinio miškotvarkos instituto ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai pamatė, kad R.Karbauskio įmonė apsitvėrė nemenką plotą ir miško, o tvora – su įbetonuotomis metalinėmis konstrukcijomis.
Buvo pažeistas Miškų įstatymo 8 straipsnis ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo teisės aktai. Inspektoriai ne tik surašė protokolą, skyrė baudą, bet ir nurodė tvorą pašalinti.
„Kai nuvažiavome ten tikrinti, matėme ir R.Karbauskį. Norėjome su juo pasisveikinti, bet jis nesiteikė paduoti rankos. Politikas sėdo į mašiną ir išvažiavo“, – prisiminė kontrolę vykdęs miškų sargas.
Užsigeidė laukinių žvėrių
Vos tik miškininkai suskubo fiksuoti pažeidimų ir pareikalavo tvorą pašalinti, R.Karbauskio įmonė ėmė ieškoti būdo, kaip apeiti Miškų įstatymą.
Žemės ūkio inovacijų centras kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją prašydamas jam priklausančiuose sklypuose prie Kauno marių apriboti fizinių asmenų lankymąsi.
2016 metų spalio 17-ąją savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera tokį įsakymą pasirašė.
Tada R.Karbauskio įmonė kreipėsi dar ir į Aplinkos apsaugos agentūrą – paprašė leidimo laikyti laukinius žvėris, du danielius.
Pasirodo, pagal pateiktus brėžinius voljero aptvaras turėjo sutapti su jau stovinčia tvora. Taigi žvėrys būtų vaikščioję po visą rezidencijos teritoriją.
Gamtininkai pasakojo, kad danieliai patinai per rują gali būti agresyvūs, pavojingi, bet politiko tai turbūt negąsdino. Juk jam, matyt, labiau rūpėjo ne žvėrys, o galimybė išsaugoti tvorą.
2017 metų sausio 13 dieną Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą Jakštonyse laikyti danielius. Miškus prižiūrintys inspektoriai, liepę pašalinti tvorą, buvo nutildyti.
„Kai po patikrinimo Jakštonių kaime buvo surašytas protokolas, jie pasinaudojo kitu keliu – gavo leidimą laikyti laukinius žvėris. Mes ten tada daugiau nieko nebegalėjome padaryti“, – teigė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.
Visą straipsnį skaitykite "Lietuvos ryto" šeštadienio numeryje
