Televizijos „Info TV“ eteryje prakalbo projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ narė Milda Gardauskaitė. Ji sakė tikinti apie M.Majauską prabilusios merginos istorija ir tvirtino pati susidūrusi su nederamu įtakingo vyro elgesiu. Tiesa, ne M.Majausko.
- Milda, kaip suprantu, jums irgi yra tekę būti toje aplinkoje tuo laikotarpiu, kai M.Majauskas kuravo moksleivius. Ką jūs pamenate?
- Na, tas projektas trukdavo porą savaičių kiekvieną vasarą. Tikrai ne vieną vasarą M.Majauskas koordinavo projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, dalyvaudavo ir Mokinių parlamento, ir Moksleivių sąjungos atstovų. Jis tikrai turėjo tą glaudų santykį su moksleiviais, buvo jų autoritetas ir kuratorius.
– M.Majauskas ir mūsų studijoje prisipažino, kad baruose yra gėręs alkoholinius gėrimus su pilnamečiais moksleiviais. Ar tokie pasisėdėjimai buvo dažni ir kas į juos būdavo kviečiami?
– Tu pasisėdėjimų tikrai būdavo. Dažniausiai tiesiog savaitės pabaigoje būdavo kaip ir atšventimas, penktadienio vakare nueidavome į barą – moksleiviai, Mykolas. Mes tikrai manydavome, kaip šaunu, kad toks neformalus ryšis, kad tokioje paprastoje, jaukioje aplinkoje galime pašnekėti ne tik apie politiką. Tas bendravimas buvo ir tikrai buvo ne tik renginių metu ar po jų, tai buvo tokia motyvacinė priemonė, savaitės užbaigimas.
– Ar Mykolas išlaikė tą mentoriaus, autoriteto atstumą su merginomis, dalyvavusiomis projekte? Ar jūs pastebėjote ką nors neįprasto, nederamo?
– Čia, aišku, kaip su kuriais, vis tiek buvo mezgamas asmeninis kontaktas, jis sakydavo, kad mums, jauniems žmonėms, būsimiems jauniems profesionalams, reikia turėti tą asmeninį kontaktą. Su vienais jis bendraudavo daugiau, su kitais mažiau.
Jis tikrai bendraudavo nemažai ir su merginomis, jaunomis, žaviomis, profesionaliomis. Ir tikrai būdavo informacijos, kad vakarėlis prasitęsia, jis prasitęsia vis su mažesniu žmonių skaičiumi, lieka merginos, lieka po to tik viena mergina ir vakarėlis persikelia į jo butą. Tokios informacijos buvo.
– O šita situacija, kurią dabar mūsų televizijai pripažino viena mergina, kad tas dėmesys buvo nepageidaujamas, netgi netikėtas, nederamas iš politiko pusės, nes jūs sakėte, kad politikas likdavo su mažesne grupele merginų, bet jos turbūt pačios eidavo ir į barą, ir į namus.
Ar jūs tikite, kad tai yra neišgalvota istorija?
– Buvo vieša paslaptis, kad tokie pasisėdėjimai vyksta, kad jie vyksta pakankamai intymioje aplinkoje, persikelia į jo butą. Tuo metu neatrodė, kad tai būtų kažkas, ką labai stengiamasi paslėpti.
Tai nemažai žmonių žinojo, vėlgi vertinimai buvo skirtingi. Turbūt vieniems, kadangi jis atrodė autoritetas, galbūt atrodė garbė, kad tave pakvietė asmeniškai pabendrauti intymioje aplinkoje. Ir dėl to manau, kad tas dabartinio jo elgesio vertinimas yra su tuo labai susijęs, kad jis užėmė mentoriaus, kuratoriaus vaidmenį su daug jaunesniais asmenimis.
Čia nebuvo to lygiavertiškumo, koks galbūt būtų, jei jūs susipažįstate bare, nežinote vienas kito statuso arba esate nepriklausomi. Toje vietoje jis buvo gana įtakingas, jis ėjo politines pareigas, jis buvo patarėjas, o visi kiti buvo 19–20 metų moksleiviai, pabaigė savo mokslus.
Nebuvo to lygiavertiškumo ir net jei kai kurie patikliai ateidavo į jo butą ir manydavo, kad kaip ir istorijoje pasakojama, kad tiesiog jam reikėjo užeiti kažko pasiimti, nes kažką pamiršo, tai buvo visiškas pagrindas juo tikėti, nes kodėl patarėjas turėtų meluoti. Jei jis tave pasikviečia į butą, tai oho, tu esi išskirtinė, matyt, su tavimi jam buvo įdomu bendrauti, jis tą bendravimą perkelia į kitą erdvę, buvo pasitikėjimo santykis.
– Jūs minite, kad merginos pilnametės, vėlgi, į tą butą niekas nevarė. Kaip dabar patikėti tokia istorija, kad tas elgesys gali peržengti normą? Didžioji dalis komentatorių dabar irgi sako, kad tai du suaugę žmonės, du pilnamečiai, tad ką jie nori, tą jie daro.
– Kaip ir sakiau, kadangi tai buvo daug jaunesnės merginos, tarp jų buvo tas pasitikėjimo, galios santykis ir, kadangi aš dalyvavau tam projekte ir pažįstu tuos žmones, kurie dalyvavo, tai aš puikiai suprantu, kad jie neturi pagrindo meluoti.
Esmė ta, kad kai atsiranda kritika, kodėl po penkerių metų prabilo ir čia politiškai kažkam naudinga, norima dangstyti kažkokias kitas naujienas, tai aš suprantu, kad kai esi moksleivis, kai įvyksta tokia nepageidaujama situacija, apie tai prabilti garsiai, be to, kam apie tai turėtum pasakyti?
Tu tik pradedi kurti savo karjerą, megzti kažkokius ryšius, kontaktus, tau labai svarbu palaikyti gerus santykius, tau svarbu gauti rekomendacijas, jos galbūt tau padės gauti kažkokią stažuotę, galų gale moksleivių Vyriausybė yra gana politinis projektas, dauguma žmonių susiję su politika arba sieja savo gyvenimą su politika ir tu tikrai nenori susigadinti tų santykių su labai perspektyviu konservatorių partijos atstovu.
Dėl to aš manau, kadangi pasitikiu tais žmonėmis, kurie dalyvavo, tai pakankamai protingi žmonės, kurie neturi pagrindo meluoti, tie žmonės yra mano pažįstami. Nematau pagrindo, kodėl jie turėtų meluoti. Anksčiau apie tai kalbėti nebuvo erdvės. Be to, praėjus keliems metams tie žmonės kitaip pasižiūri į savo patirtį, jie nebebijo, kad ką nors praras, susigadins ryšius ar neras gero darbo vien dėl to, kad bus kažkokių prastų kalbų. Po tiek metų tu esi stabilesnis, tvirtesnis ir gali kalbėti apie tai, kas įvyko.
– Ar dėl šios priežasties jūs pati pasidalinote istorija, nutikusia jums gerokai anksčiau?
– Visiškai teisingai, mano istorija vyko, kai aš buvau pakankamai jauna, man buvo 21 metai. Nors, kaip žmonės sako, kad pilnametė, turėjau viską suprasti, mano istorija yra apie tai, kad kai tu esi jauna mergina, tu dar nesi susidūrusi su tais 10 ar 20 metų vyresniais vyrais ir tu nelabai žinai tų bendravimo normų.
Kai tave pakviečia asmeniškai pabendrauti, mano atveju mane pakvietė šeštadienio rytą, tiesiog į kavinę, vieša vieta ir mes tiesiog bendravome apie viską, apie gyvenimą ir tas bendravimas atrodė nuoširdus, tai tu tiesiog sutinki su tokiais kvietimais, nes tau atrodo, kad tave pastebėjo, tai yra šansas užmegzti pažintį su autoritetingu asmeniu.
– Kai pasakai „ne“, ar tas autoritetingas asmuo ir supranta, kad ne yra ne?
– Sunkiai supranta, nes aš manau, kad jie yra nelabai pratę tai girdėti, jie labai pasitiki savo sėkme, pasitiki savo autoritetu. Aš manau, kad mažai merginų gali jiems pasakyti tiesiai į akis, kad nenori su jais turėti jokių santykių. Jie galbūt taip tiesiai ir nespaudžia, jie sukuria situaciją, kur tu esi izoliuota, jie kadangi yra galios pozicijoje, žino, kad niekam tu nepasakysi, o jei pasakysi – niekas netikės. Tokioje nepatogioje situacijoje tu tai žinai ir tau sunku pasakyti. Net ir kitais būdais, nebūtinai tiesioginiais, pasakius, kad tau tai nepatinka, labai dažnai sulauki tokio atsakymo, kad abu suaugę žmonės, viskas gerai, gal čia tavo kompleksai ir juos reikia pralaužti, juk turime tokį ryšį.
