„AUTODIAGNOZĖ. Santariškės
Suvyto kaip žolė man
ir kairė
ir dešinė
kurios mokėjo skambinti.
Sustojo kojos.
Jos
norėdavo
galėdamos žingsniuoti trankiai spėriai
kaip du galingi bėriai.
– Praeitis!
Dar malasi galva.
Joje
man regis dar esu
bažnytkaimio kranklys šešėly debesų.
O vanagas aukštai“, – rašė V.Landsbergis.
Naujienų portalas lrytas.lt penktadienį klausė profesoriaus sūnaus Vytauto V. Landsbergio, kokia yra jo tėvo būklė.
„Nieko naujo nėra. Lieka ligoninėje, būklė stabili, bet ne tokia, kad būtų galima jį paleisti namo. Dirba ligoninėje, turi visokių susitikimų ten“, – sakė profesoriaus sūnus.
Pasak jo, Kovo 11-oji V.Landsbergiui itin svarbi data, tad net ir gulėdamas ligos patale jis nerimsta, dirba. Tiesa, sekmadienį vyksiančius šventinius renginius jam teks praleisti, nors dar kovo 1-ąją su lrytas.lt kalbėjęs profesoriaus sūnus sakė, kad V.Landsbergis labai norėtų Kovo 11-ąją sutikti ne ligoninėje.
Visgi, profesorius V.Landsbergis nesileidžia užvaldomas prastos nuotaikos. „Jis kovoja, dirba, daro savo darbą, kokį gali“, – kalbėjo V.Landsbergio sūnus. Gydytojai nesiryžta prognozuoti, kada profesorius galės keliauti namo. V.V.Landsbergis kalbėjo, kad jau porą kartų atrodė, kad jo tėtis galės keliauti namo, tačiau situacijai pablogėjus vis tekdavo likti ligoninėje.
„Neplanuokime nieko. Kai pasveiks visiškai, kad būtų galima drąsiai išleisti, tada ir keliaus namo. Tai mes nusiteikę ramiai“, – teigė V.V.Landsbergis.
