Šiose vietovėse sovietiniams okupantams priešinosi Tauro apygardos partizanai. Kaune ir jo apylinkėse aktyviai veikė Birutės rinktinė, o vienas svarbiausių jos kūrėjų – legendinis miško brolis Juozas Lukša-Daumantas, parašęs garsią knygą apie laisvės kovas “Partizanai”.
Prieš raudonąjį terorą kovojusiems pokario didvyriams nusilenkė maždaug 1300 žygeivių iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. 26 kilometrų žygis su dainomis, palapinėmis ir laužais baigėsi šeštadienį paryčiais.
Žmonės atvyko iš visų Lietuvos kampelių – Vilniaus, Kauno ir Kauno rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Prienų, Varėnos, Šalčininkų krašto.
Į žygį susiruošė Lietuvos kariuomenės kūrėjai, šauliai, vyresniųjų klasių moksleiviai, vietos savivaldybės atstovai. Jame dalyvavo ir užsieniečiai – prancūzai, olandai, norvegai, kitų šalių atstovai, vokiečių kariai iš Ruklos.
Šias įspūdingas eitynes partizanų takais, jų mūšių ir žūties vietovėse surengė Pėsčiųjų žygių asociacija ir Kauno rajono savivaldybė.
“Vis daugiau jaunų žmonių domisi istorija, laisvės kovomis, dalyvauja žygiuose, kuriuose pagerbiami nežmoniškai sunkioms sąlygomis tėvynę gynę, savo gyvybę dėl jos paaukoję partizanai”, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas Vytenis Genys.
Perskaitė partizano laišką
Pirmieji laužai suliepsnojo dar prieš žygio pradžią, šalia scenos, kurioje pasirodė grupė “Rebelheart”.
Jaunasis šaulys Aivaras perskaitė partizano Vytauto Balsio-Uosio laišką, kuriame jis džiaugėsi, kad laisvės kovos nebuvo beprasmės.
Didvyriškas pasipriešinimas okupantams po keturių dešimtmečių įkvėpė visuomenę, tapo pasišventimo pavyzdžiu, atvedusiu Lietuvą į 1990 metų kovo 11-ąją, neleidusiu palūžti 1991 metų sausio 13-ąją.
Kovų prieš okupaciją dalyviai tikėjo, kad laisvės diena anksčiau ar vėliau išauš.
Pokario laikais V.Balsys ėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pareigas, dalyvavo svarbiose kovose, vėliau 20 metų kalėjo sovietiniuose lageriuose. Didžiulės pagarbos vertas 95 metų senolis savo pasakojimais iki šiol įkvepia jaunimą.
„Labai džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus visus, o ypač jaunimą, šį vakarą panorusius pražygiuoti Tauro apygardos partizanų takais. Pokario metais tais takais vaikščiojo Lietuvos laisvės gynėjai.
Jūs lankysitės Žiemkelio kautynių vietoje, kur 1945 metais kovojo ir žuvo 16 partizanų. Aš ten buvau sunkiai sužeistas, bet likau gyvas. Mes sunkaus požeminio gyvenimo ir įvairių minčių kankinami išsaugojome savo širdyse didžiulį tikslą – šios nelygios kovos pergalę.
Mes tikėjome ir žinojome, kad Lietuva atgaus Nepriklausomybę.
Linkiu Jums visiems niekada neprarasti tikėjimo savo Tėvyne, neblėstančio patriotiškumo. Visiems linkiu laimingo ir prasmingo žygio“, – laiške rašė legendinis partizanas V.Balsys.
Susirinkusius žygeivius pasveikinus Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, partizanų garbei nugriaudėjo salvės.
Grįžo į okupuotą tėvynę
Žygio dalyviai sustodavo kas 6-7 kilometrus laisvės mūšius menančiose istorinėse vietose.
Vienas pirmųjų sustojimų įvyko netoli Žiemkelio kautynių vietos, įvykusių 1945 metais vasario dieną. Jų metu NKVD smogikai nužudė 16 Tauro apygardos partizanų.
Šioje pelkėtoje vietovėje laisvės kovotojams buvo pastatytas paminklas.
„Dabar pelkė užšalusi, todėl paminklą nesunkiai pasiekėme“, – žygio akimirkas prisiminė V.Genys.
Žygeiviai pagerbė ryškią laisvės kovų asmenybę J.Lukšą-Daumantą (1921-1951), kuris tapo pasišventimo tėvynei pavyzdžiu. Po daugybės didvyriškų kovų jis prasiveržė pro plieninę uždangą į Vakarus, kad galėtų papasakoti pasauliui, kokį siaubą tenka patirti Lietuvai, atsidūrusiai sovietų gniaužtuose.
Jaunas vyras galėjo likti saugioje aplinkoje, tačiau parašęs knygą „Partizanai“, jis grįžo į tėvynę padėti ginklo broliams.
Pabartupio kaime (Kauno r.), kur tautos herojus krito nuo MGB budelių rankų, žygeivių laukė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro atstovai.
Prie paminklo legendiniam partizanui buvo iškleista palapinė ir liepsnojo laužai, priminę apie pasipriešinimo laikus.
Lietuvos miškuose prieš okupaciją kovojo apie 30 tūkst. partizanų. Dauguma jų žuvo, tačiau laisvės kovos turėjo didžiulę reikšmę. Pokario didvyrių pasiaukojimas dėl tėvynės įkvepia ir dabarties kartas.
