Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas Pranas Žiliukas skubėjo nuraminti: stojimo aukštojo mokslo pertvarka neturėtų stipriai paveikti.
Tačiau akivaizdu, kad šiemetinis bendrasis priėmimas bus kiek kitoks nei ankstesniais metais ir pelnyti vietą savo svajonių universitete ar kolegijoje bus sunkiau.
– Kaip aukštojo mokslo sistemos permainos paveiks šiemetinį priėmimą? Ar pagrįstas stojančiųjų nerimas? – paklausėme P.Žiliuko.
– Nerimas suprantamas, juk gyvenimas nestovi vietoje. Kasmet stojant būna tam tikrų pokyčių. Aukštosios mokyklos, matydamos, kurios studijų programos paklausios, o kurios ne, keičia savo planus – jungia programas, atsisako jų, siūlo naujų.
Tačiau nebus taip, kad kai kurios studijų kryptys išvis išnyktų iš aukštojo mokslo padangės. Vis dėlto realu, kad besidubliuojančių programų sumažės. Iki kovo 1-osios buvo įvertintos visos studijų kryptys. Tai irgi pakoregavo studijų programų sąrašą.
Iki balandžio vidurio valstybė suformuluos savo valstybės finansuojamų vietų užsakymą, o tai taip pat gali keisti studijų programų sąrašą.
Aukštosios mokyklos, negavusios kai kurioms programoms finansavimo ir žinodamos, kad mokančiųjų už mokslą vis mažėja, gali kai kurių iš jų atsisakyti.
Galutinis sąrašas nusistovės balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Žinoma, jokių pavojų nekils toms programoms, į kurias visada stodavo daug jaunuolių. Tarkim, medicinos, informatikos ir daugeliui kitų.
– O kokių pokyčių šiemet bus priėmime?
– Šiemet laukia dvi svarbios naujovės. Nustatyta nauja matematikos stojamojo balo kartelė. Porą metų buvo reikalaujama, kad valstybinis brandos egzaminas būtų tiesiog išlaikytas. Šiemet stojant į fizinius, socialinius, biomedicinos, inžinerijos ir technologijų mokslus reikalaujama bent 25 balų.
Tačiau stojant į humanitarinius mokslus pakaks 16 balų – tai minimali išlaikymo riba. Menininkams matematikos reikalavimas netaikomas. Taip pat šiemet įsigaliojo dar vienas svarbus reikalavimas: stodamas į aukštąją mokyklą privalai būti išlaikęs mažiausiai vieną valstybinį brandos egzaminą, net jei stoji į mokamą vietą.
Tai kiek sumažins stojančiųjų į mokamas vietas srautą. O stojant į valstybės finansuojamą vietą universitetai reikalauja būti išlaikiusiam tris valstybinius egzaminus, o kolegijos – du.
Laukia ir dar vienas reikalavimas, Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija dėl jo jau sutarė – mažiausias konkursinis balas šiais metais stojant į universitetus planuojamas 3,6, į kolegijas – 2. Pernai šis rodiklis siekė 3 stojant į universitetą ir 1,6 – į kolegiją.
Taigi žinia aiški: mokytis reikia uoliau, kad atitiktum visus reikalavimus.
– Ar aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka paveiks studentų srautus Vilniuje ir Kaune? Juk dalis tų, kurie būtų stoję į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) sostinėje, dabar galimai vyks į Kauną?
– Manau, kad pokytis nebus didelis. Kas norėjo studijuoti pedagogiką LEU, galės tapti mokytoju Vilniuje – Vilniaus universitete ar Vilniaus kolegijoje. Lietuvoje nuo šiol bus trys pedagogų rengimo centrai – Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Šiaulių universitete.
Bus pasirūpinta, kad besimokantieji LEU sėkmingai baigtų studijas, tačiau ši institucija teisės priimti naujų studentų jau neturi. Mokytojų rengimo programoms numatytos stipendijos, tad jie gauna didesnę paramą negu kitų studijų krypčių studentai.
– Už ką šiemet bus galima gauti papildomų balų?
– Kaip įprastai, papildomų balų prie stojamojo balo pridedama už prizines vietas tarptautinėse, nacionalinėse olimpiadose, taip pat rengiantis tapti mokytojais – už motyvaciją, tai patikrinama testu.
Šiemet pusę papildomo balo bus galima gauti už atliktą karinę prievolę. Už savanorystės veiklą pridėsime 0,25 balo. Už tokią, kuri truko ne trumpiau nei tris mėnesius ir buvo atliekama atsitraukus nuo mokslų ir darbo.
Tokia išskirtimi galės pasinaudoti pateikusieji specialų pažymėjimą. Taip pat tie, kurie rengia brandos darbą, galės gauti ketvirtį papildomo balo. Tiesa, reikia, kad darbas atitiktų visus reikalavimus ir būtų įvertintas mažiausiai devynetu.
– Neseniai pranešta, kad, atlikus profesinio mokymo programų peržiūrą, daugiau kaip 300 jų išregistruota. Kaip tai paveiks stojimą į profesines mokyklas?
– Kad programų bus mažiau, rodė ir praėjusio priėmimo rezultatai. Ne visos programos sulaukė mokinių. Šioje srityje laukia viena svarbi naujovė.
Ankstesniais metais į profesines mokyklas stodavo daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių. Dabar tokie žmonės galės rinktis tik tęstinį profesinį mokymą.
Tai didelis iššūkis profesinio mokymo įstaigoms. Jos turės iki vasaros parengti dešimtis programų, kurios patenkintų aktualiausių profesinių kvalifikacijų poreikį.
Tęstinės programos skirsis nuo įprastų profesinio mokymo programų – jose bus mažiau laiko skiriama bendrosioms kompetencijoms ugdyti, nes aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės jas jau įgijo, bus daugiau koncentruojamasi į specialybės dalykus, tos programos turės būti intensyvesnės, koncentruotesnės.
Gali būti, kad dažnu atveju pakaks ir šešių mėnesių tokiai programai baigti. Toks mokymas pirmą kartą bus nemokamas.
– Kiek šiemet stojančiųjų dalyvaus bendrajame priėmime?
– Šiemet stojančiųjų į profesinių mokyklų pirminio mokymo programas skaičius sumažės, nes į jas jau negalės pretenduoti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Tačiau jie galės stoti į tęstinio profesinio mokymo programas.
Manau, kad, pridėjus tęstinį mokymą, reikėtų tikėtis apie 20 tūkst. norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose.
– O kiek pirmakursių sulauks universitetai ir kolegijos?
– Paprastai arti 70 proc. abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas. Šiemet abiturientų turėsime apie 22–23 tūkst. Įstojusiųjų skaičius turėtų siekti apie 20 tūkstančių.
Praėjusiais metais buvo priimta per 21 tūkst. pirmakursių. Bet aukštosios mokyklos dar priims per tūkstantį užsienio piliečių, atvyks „Erasmus“ mainų studentų, taigi niūraus vaizdo nepieščiau.
