Daugelio nuostabai paaiškėjo, kad M.Bastys išsaugo mandatą. Per slaptą balsavimą dėl M. Basčio mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, turi pritarti bent 85 Seimo nariai.
Kalbėjo advokatas
Pats M.Bastys į Seimo posėdį, nulemsiantį jo likimą parlamente, atvyko su advokatu Juozu Gaudučiu. Kadangi apkaltos proceso metu yra suteikiama galimybė pasisakyti arba pačiam Seimo nariui, arba jam atstovaujančiam advokatui, buvo pasinaudota šia galimybe ir į parlamentarus kreipėsi J.Gaudutis.
„Mindaugas Bastys apkaltintas tuo, kad jis, siekdamas gauti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir jam buvo pateiktas klausimynas, kurį jis privalėjo užpildyti.
Atsakydamas į 55 klausimą „Ar pažįstate asmenis, kurie dirbo kitų valstybių saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?“ M.Bastys nurodė, kad nepažįsta, o vėliau apklausiant VSD darbuotojui žodžiu patvirtino, kad pažįsta tokį žmogų P.Vojeiką“, – kalbėjo jis.
Advokatas sakė, kad VSD toliau tyrimo neatliko ir pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad M.Basčio atsakymai netenkino. Anot jo, jie manė, kad M.Bastys turėjo suprasti klausimo esmę, tačiau negalėdami patikrinti ir paneigti M.Basčio paaiškinimų, pasirėmė bendra teismų praktikos nuostata, kuri nurodo, kad nepaneigus, negalima teigti, kad meluojama, sakoma netiesa.
„VSD pakako, kad tikrinant žodžiu, M.Bastys nenuslėpė savo pažinties su KGB darbuotoju, toliau nebuvo reikalu tikrinti poligrafu. VSD veiksmai šioje dalyje pilnai atitinka įstatymams, teismų praktikai ir yra teisėti“, – dėstė J.Gaudutis.
Jo teigimu, kilo kitas klausimas, kuris yra reikšmingas M.Basčiui, kaip politikui – ar M.Bastys užpildydamas klausimyno 55 klausimą suprato, suvokė ir tyčia melavo įrašydamas neteisingą įrašą.
Anot jo, svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas nepalankią M.Basčiui išvadą padarė iš taip pat nepalankios Seimo komisijos išvados. „M.Basčio teiginys, kad jis nesuprato 55 klausimo liko toliau netirtas ir neįvertintas. VSD nepasinaudojo galimybe patikrinti M.Basčio parodymus melo detektoriumi, nes tai jiems jau buvo nereikalingas, o nesutikimą išduoti M.Basčiui leidimą motyvavo kitais pagrindais“, – kalbėjo advokatas.
Seimo nariai galėjo užduoti klausimus
Po to, kai apie M.Basčio atvejį pasisakė jo advokatas, klausimus galėjo užduoti kiti parlamentarai. Pirmasis klausimą uždavė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Jis klausė, ar M.Bastys gali pats suformuluoti klausimą, į kurį atsakant jam pačiam būtų aišku, kad P.Vojeika buvo KGB pareigūnas.
„Šis klausimas buvo klaidinantis, kai prasidėjo visas procesas mano atžvilgiu, aš šią mintį išdėsčiau ir advokatui. Būtent jis pasiūlė kreiptis į lietuvių kalbos ekspertą, kad būtų išaiškintas tas klausimas, ar iš tiesų, aš galėjau jo nesuprasti“, – kalbėjo M.Bastys. Jis sakė, kad prie klausimo skliausteliuose turėjo būti prirašyta, kad į klausimą įtraukiamos ir buvusios valstybės, tokios, kaip Sovietų sąjunga.
Konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad M.Basčio veiklą pernai tyrė NSGK, kuris padarė išvadą, kad M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su JAV susijusiomis įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, padaryti žalos valstybei.
„Gerbiamas Basty, jūs turbūt suprantate, kad jei JAV kongresas patvirtintų tokią išvadą apie savo prezidentą, tai prezidentas jau tris kartus būtų pats atsistatydinęs. Mano klausimas. Ar jūs nesiruošiate pats atsistatydinti?“ – klausė A.Kubilius.
M.Bastys atsakė, kad tai, ką pasakė A.Kublius, nėra susiję su Konstitucinio Teismo išvada. Be to, jis sakė, kad VSD iki 2013 metų turėjo perspėti Seimo narius apie asmenis, su kuriais bendravo M.Bastys. Anot jo, tokių perspėjimų nebuvo. Politikas taip pat teigė, kad klausė savo vienmandatės apygardos rinkėjų, kaip jam elgtis ir jie esą ragino M.Bastį nesitraukti.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis klausė, kad jei M.Bastys teigia sako nesuprantantis lietuviškai užduoti klausimo, kokia kalba buvo atliktas jo poligrafo testas Lenkijoje. Apklausiamas politikas sakė, kad testas buvo atliktas lenkų kalba, dalyvaujant vertėjui.
Seimo narė Dovilė Šakalienė klausė, kodėl net žinodamas, kad P.Vojeika yra buvęs KGB darbuotojas, M.Bastys toliau su juo bendravo. Šis atsakė, kad susitikimų jis neieškojo, jie nebuvo nuolatiniai, greičiau – epizodiniai. Be to, jis pridūrė, kad P.Vojeika yra Lietuvos pilietis.
Prašė palaikymo
Pasibaigus klausimas M.Basčiui buvo suteikta proga tarti baigiamąjį žodį. Jis teigė, kad šis procesas žmogiškąja prasme yra sudėtingas, kad jis esą svarstė atsisakyti mandato, bet rinkėjų prašomas jis liko parlamente.
„Jie išreiškė manimi pilną pasitikėjimą. Noriu pasakyti, kad tas pasitikėjimas manimi kiekvienoje kadencijoje augo, antrame ture gaudavau vis didesnį balsų skaičių. Esu kairiųjų pažiūrų, bet gerbiu ir kitas pažiūras. Jeigu mes tikime į Dievą, į kurį veda skirtingi keliai, taip ir politikoje. Tikėjimas į valstybės gerovę, kiekvienas kelias ar kairės, ar dešinės yra reikalingas“, – kalbėjo M.Bastys.
Seimo narys teigė suprantantis, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis, bet M.Bastys prašė kitų parlamentarų palaikymo. Dėl M.Basčio mandato panaikinimo balsuota slaptai.
Nuomonės – skirtingos
Dar prieš Seimo posėdį kalbinti frakcijų vadovai, premjeras ir Seimo pirmininkas laikėsi skirtingų pozicijų. Kol vieni nepalenkiamai kartojo, kad jis Seimo nariu būti nebegali, kiti sakė, kad jam mesti kaltinimai nėra blogiausia, kas galėjo nutikti.
Paklaustas, ar M.Bastys gali likti Seime, parlamento vadovas Viktoras Pranckietis atsakė trumpai: „Ne. Todėl, kad yra Konstitucinio Teismo išvada.“
Didžiausios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kalbėjo, kad vieningos nuomonės frakcija M.Basčio klausimu neturi. Jis sakė, kad kai kurie frakcijos nariai „laikosi kitos nuomonės“ bet pats valstiečių lyderis ketino palaikyti apkaltą.
„Yra Konstitucinio Teismo sprendimas, yra išaiškinimas, už apkaltą galima balsuoti. Nenagrinėsiu, kas konkrečiai mane įtikino, yra išvada, kad pažeista Konstitucija ir man to užtenka“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo jau sakytus žodžius, kad Konstitucinio Teismo sprendimas jo apsisprendimą tik sustiprino: „Aš pritariu sprendimui, pasitikiu ir komitetu, ir Konstitucinio Teismo sprendimu.“
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad jo vadovaujama frakcija turi vieningą nuomonę – apkaltą palaikyti.
„Nors tik tai tebuvo formalumas, mes frakcijoje pasitvirtinome privalomą balsavimą ir privalomą apkaltos palaikymą. Mūsų nuomone, argumentai, išsakyti Konstitucinio Teismo, ir viešumoje pasakyti faktai tikrai leidžia pagrįstai manyti, kad M.Bastys yra nusipelnęs apkaltos ir tikimės, kad balsų užteks, nes jų reikia daug“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Tuo tarpu opozicinių „Tvarkos ir teisingumo“ bei Liberalų sąjūdžio frakcijų seniūnai nors ir supranta Konstitucinio Teismo sprendimą, nemano, kad dėl to M.Bastį reikėtų šalinti iš Seimo. „Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jo frakcija nusprendė laikytis laisvo balsavimo.
„Nemanau, kad Seimo narys už dešimties metų senumo įvykius galėtų nešti atsakomybę ir galėtų būti šalinamas iš Seimo, juolab, kad antradienį paskelbti skandalingi faktai, kad Lietuva yra pirma pasaulyje pagal apkaltų procesą“, – kalbėjo R.Žemaitaitis. Anot jo, tai rodo, kad kažkas yra negerai su saugikliais, patenkant žmogui į parlamentą, neišaiškinant, ko galima, o ko ne. Arba, pradedama per daug interpretuoti tam tikrus teisės aktus.
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas teigė, kad nereikėtų laikyti M.Basčio tėvynės išdaviku. Jis sakė, kad M.Bastys gali būti Seimo nariu, bet atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą pats E.Gentvilas žadėjo palaikyti apkaltą.
„Mes balsuosime už apkaltą, kad ponas Bastys nebegalėtų būti Seimo nariu. Nemanau, kad tai yra labai didelė nuodėmė ir jį vadinti valstybės išdaviku, turbūt, negalima. Bet supraskime, kad yra teismo verdiktas – galutinis ir neskundžiamas. Būdami teisinės valstybės šalininkai, balsuosime už apkaltą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
TS-LKD lyderis G.Landsbergis paklaustas, kaip vertina tokius kitų frakcijų žodžius, sakė, kad bausti žmogų už 10 metų senumo įvykius gal ir nebūtų logiška, jei tas žmogus būtų nurodęs tuos įvykius ir juos pripažintų, kaip nurodo taisyklės.
„Tam buvo suteikta formuluotė, kas kartą pildant apklausos anketą, joje yra klausimas ir apie 10 metų senumo įvykius. Jei asmuo nusprendė sąmoningai nuslėpti tuos įvykius, akivaizdu, jie galbūt dar tęsiasi. Matyt, tam žmogui yra priežastis įvykius slėpti nuo visuomenės, nuo mūsų saugumo tarnybų ir tai jau yra verta apkaltos“, – svarstė G.Landsbergis.
Pats 53-ejų M.Bastys dar prieš lemtingąją dieną tikino, kad iš savo noru iš Seimo nesitrauks, nes nemato tam reikalo. Tiesa, su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į parlamentą patekęs politikas kilus skandalui pasitraukė į Mišrią Seimo narių grupę ir sustabdė narystę partijoje.
Bus pildoma.
