Kol kas profesija – nepatraukli
„Pedagogo profesija yra nepatraukli stojantiesiems. Vidutinis konkursinis balas, neįskaitant papildomų balų, nesiekia net 4 pagal dešimtbalę skalę. Pedagogo kvalifikaciją įgijusiųjų skaičius nuo 2013 iki 2017 m. nukrito 60 proc. ir, vertinant dabar studijuojančiųjų skaičius, absolventų ir toliau mažės. Nagrinėdami, kiek pagal dalykus pedagogų buvo parengta per pastaruosius 5 metus, pastebime, kad tik 32 chemijos mokytojai, 63 fizikos ir net 1156 kūno kultūros mokytojai. Neadekvatus mokytojų rengimo pasiskirstymas pagal dalykus prisideda ir prie to, kad tik 38 proc. įgijusių pedagogo kvalifikaciją dirba pedagogais“, – esamą padėtį, kurią būtina keisti, apibūdino Mokslo ir studijų stebėsenos centro atstovas Gintautas Jakštas.
Jis mano, kad, suprantant, jog Lietuvos mokyklos pribrendo pokyčiams, būtina persvarstyti mokymo turinį ir priimti sprendimus, kokias mokyklas norime turėti ateityje.
„Pagal išsikeltus tikslus turi keistis ir pedagogų rengimas: jeigu norime mokyklose mokyti skaičiuoti, mums reikia vienokių mokytojų, jeigu norime mokyti matematinio samprotavimo – kitokių. Ar turėsime integruotas gamtos mokslų pamokas, ar atskiras, taip pat lems, kokių mokytojų mums reikia. Atsakę į klausimą, kokie mokytojai reikalingi, galėsime atsakyti į klausimą, kaip tokius mokytojus geriausia rengti“, – kalbėjo G.Jakštas.
Permainas inicijavusi Švietimo ir mokslo ministerija viliasi, kad iš esmės išjudinus nusistovėjusią inertišką mokytojų rengimo tvarką, pakeitus pedagogų darbo apmokėjimo sistemą ilgai laukti teigiamų rezultatų neteks.
Kaune jaunuosius pedagogus rengs Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), sostinėje – Vilniaus universitetas (VU). Dar vienas centras veiks Šiaulių universitete. Taip pat mokytojai bus rengiami Vilniaus kolegijoje.
Mokytojus rengs trejopai
Pernai, kai dar virė karštos diskusijos, su kuo susijungs LEU, Vilniaus universitetas įkūrė Ugdymo mokslų institutą ir skelbia pasirengęs dar daugiau dėmesio skirti pedagogų rengimui.
Lig šiol Vilniaus universitete pedagogo kvalifikaciją buvo galima įgyti dviem būdais – studijuojant profesinėse vienų metų trukmės pedagogikos studijose arba šalia pagrindinio studijų dalyko pasirinkus gretutines studijas. Šiemet VU galimybes plės ir pasiūlys trečią būdą – planuojama vykdyti vaikystės pedagogikos ir gamtamokslinio ugdymo studijų programas, kurios bus vykdomos lygiagrečiuoju būdu.
Kaip sakė Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, VU gamtos mokslų mokytojais norintys tapti studentai galės užmegzti tvirtus ryšius su dalyko (chemijos, fizikos ir biologijos) akademine bendruomene ir mokykloje taikyti sukauptas žinias remiantis šio tarpdalykinio bendradarbiavimo patirtimi.
Kartu studentams bus suteikiami visų gamtos mokslų dalykų pagrindai ir vieno iš trijų dalykų specializacija.
„Mokytojai bus rengiami naujos kartos mokyklai suteikiant programavimo ir robotikos pagrindus. Esant poreikiui bus sudaromos galimybės trūkstamas žinias papildyti keliais dalykiniais kursais ir įgyti kompetenciją mokyti kitus gamtos mokslų. O svarbiausia, kad ilgainiui bus kuriama nauja patirties dalijimosi tarp kolegų mokytojų, dalyko mokslininkų ir praktikų kultūra“, – aiškino V.Jaskūnas.
Taip pat VU sudarys galimybes ne tik įgyti pedagogo kvalifikaciją, bet ir tobulinti profesinę kompetenciją jau dirbantiems mokytojams. Gretutinėse pedagogikos studijose kasmet studijuoja apie 30 VU studentų iš pačių įvairiausių studijų krypčių: kalbų studijų, fizikos, matematikos, chemijos, psichologijos, sociologijos ir kitų.
Į profesines pedagogikos studijas 2017 m. priėmėme 69 studentus – kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais (32) ir tai lėmė didesnis skirtų valstybės finansuojamų vietų skaičius bei taikytos skatinimo priemonės, t.y. įstoję į valstybės finansuojamas vietas turėjo galimybę gauti ir 116 EUR siekiančias stipendijas.
Siūlys studijų naujovę
Naujiems užmojams įgyvendinti jungiantis su Lietuvos edukologijos universitetu, kuris neteko teisės priimti naujų studentų, VDU įsteigtas Edukologijos institutas. VDU įsipareigojo, kad LEU studijas pradėję studentai galės jas baigti Vilniuje. Manoma, kad šis procesas užtruks trejus ar ketverius metus. O Kaune VDU siūlys rinktis pedagogines studijas, kurios leis iš karto tapti dviejų ar daugiau dalykų mokytojais.
Pasak VDU Edukologijos instituto direktorės docentės Linos Kaminskienės ir profesorės Vilijos Salienės, bendradarbiaujant su švedų, suomių, estų ir šveicarų universitetais institute bus vykdomas naujos kartos mokytojų rengimas, kurį papildys visiems VDU studentams suteikiamas visapusiškas išsilavinimas pagal Harvardo studijų modelį.
VDU rengs pedagogus visiems švietimo sistemos lygmenims – pradedant ikimokykliniu, pradiniu ugdymu ir baigiant viduriniu. Tačiau didžiausia, išskirtinė, naujovė – mokomosios pedagogikos studijų programa, kuri leidžia studentams patiems rinktis ir derinti savo studijas taip, kad jas baigus būtų galima tapti dviejų ar net daugiau dalykų mokytojais.
„Ši programa labiausiai orientuota į būsimus pagrindinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų dalykų mokytojus – ji įdomi tuo, kad studentams suteikia pasirinkimo laisvę, leidžia patiems projektuoti savo pedagogo karjerą. Studijų pradžioje pasirenkama viena iš keturių krypčių: STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo, kalbų ugdymo, socialinio ugdymo arba meninio ugdymo. Tuomet kiekvienoje kryptyje atsiveria laisvė derinti, jungti kelias specializacijas arba tęsti gilinamąsias studijas“, – pasakojo L.Kaminskienė.
VDU šias studijas vykdys lygiagrečiuoju būdu, t.y. nuo pirmo kurso studentas rengsis tapti mokytoju. Taip pat universitetas siūlys ir nuoseklųjį būdą – baigus nepedagoginės krypties bakalauro studijas mokytis toliau ir įgyti teisę dirbti mokytoju. Be to, bus siūlomi studijų moduliai mokytojams, kurie siekia įgyti papildomas kompetencijas ir teisę mokyti daugiau dalykų.
Neatsisakys tradicinės krypties
Šiaulių universiteto (ŠU) studijų prorektorius Remigijus Bubnys sako, kad Lietuvoje ilgus metus praktikuotas įvairių specialistų rengimas daugelyje aukštųjų mokyklų neleido nei sukurti patirtimi ir įdirbiu grįstų studijų sistemos, nei efektyviai naudoti valstybės lėšų.
„Vidurinį mokslą baigę abiturientai nenori rinktis pedagogikos studijų krypties programų. Akivaizdu, kad tokia situacija ir lėmė ministerijos sprendimą telkti pedagogų rengimo išteklius ir taip užtikrinti, kad ateities mokytojai būtų ruošiami kokybiškai ir šiuolaikiškai, kad ši profesija atitiktų ateities mokyklos poreikius ir būtų patraukli“, – sakė R.Bubnys.
Visos pedagoginės studijos ŠU bus grįstos įtraukiojo ugdymo idėjomis.
„Artėjančio priėmimo rezultatus prognozuoti sudėtinga, tačiau tikime, kad dalis priėmimui pateiktų pedagoginių programų bus tradiciškai populiarios“, – pabrėžė R.Bubnys.
Šiaulių universitetas per 2018 m. priėmimą kviečia abiturientus rinktis integruotų gamtos mokslų pedagogiką – ją baigę studentai galės dirbti gamtos dalykų mokytojais mokyklose.
Taip pat siūloma rintis daugiametes tradicijas turinčias specialiąją pedagogiką ir logopediją, muzikos pedagogiką, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogiką. Universitete taip pat rengiami kūno kultūros ir sporto pedagogikos specialistai.
Baigę šias ir kitas bakalauro studijas studentai kviečiami toliau semtis žinių ugdymo mokslų magistrantūroje. Lietuvoje pertvarkant mokytojų rengimo sistemą bus įkurti trys nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose. Jų užmojis – kuo greičiau reabilituoti pedagogų rengimą ir atkurti kritusį mokytojo profesijos autoritetą.
